Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad Alzheimerio liga sergantis tėvas savo vaikams gali kelti didesnę riziką susirgti šia liga.
Ilgą laiką buvo manoma, kad moterys dažniau serga šia atmintį žalojančia liga. Manyta, kad taip yra todėl, kad jos gyvena ilgiau, o amžius yra didžiausias šios ligos rizikos veiksnys.
Tačiau dabar Kanados mokslininkai teigia, kad Alzheimerio liga sergančio tėvo vaikai yra labiau linkę į vieno toksiško baltymo – Tau – plitimą smegenyse.
Didesnė rizika kyla dėl Tau baltymo
Dideli šio baltymo ir kito baltymo – amiloido – gumulėliai gali sudaryti plokšteles ir mazgus, o tai, kaip manoma, yra Alzheimerio ligos, kuri yra pagrindinė demencijos priežastis, simptomų priežastis.
McGill universiteto Monrealyje komanda teigė, kad tyrimo rezultatai rodo, jog šiems vaikams yra didesnė rizika susirgti šia liga dėl „Tau išplitimo“.
Tačiau jie įspėjo, kad šie rezultatai neįrodo, jog Alzheimerio liga sergantis tėvas lemia šiuos smegenų pokyčius, o tik parodo ryšį.
„Mus nustebino, kad žmonės, kurių tėvas sirgo Alzheimerio liga, buvo labiau pažeidžiami dėl Tau išplitimo smegenyse.
Buvome iškėlę hipotezę, kad žmonių, kurių motinos sirgo šia liga, smegenyse bus pastebėta daugiau pokyčių.
Geresnis šių pažeidžiamumų supratimas galėtų padėti mums sukurti individualizuotas intervencines priemones, kurios padėtų apsisaugoti nuo Alzheimerio ligos“, sakė McGill universiteto psichiatrijos docentė ir tyrimo autorė dr. Sylvia Villeneuve.
Kaip vyko tyrimas?
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo 243 žmones, kurių vidutinis amžius buvo 68 metai ir kurie turėjo Alzheimerio ligos atvejų šeimoje, tačiau patys neturėjo mąstymo ar atminties sutrikimų.
Šeimos istoriją jie apibrėžė kaip ligą turintį vieną ar abu tėvus arba bent du brolius ir seseris, sergančius šia liga.
Visiems dalyviams buvo atliktas smegenų skenavimas ir mąstymo bei atminties testai.
Per septynerius metus mokslininkai nustatė, kad 71 asmeniui išsivystė lengvas pažinimo sutrikimas, kuris yra Alzheimerio ligos pirmtakas.
Paskelbtame tyrime rašoma, kad žmonių, kurių tėvai sirgo Alzhaimerio liga, „smegenyse buvo labiau išplitęs Tau baltymas“.
Tačiau jie taip pat atskirai nustatė, kad moterų smegenyse Tau baltymas buvo labiau išplitęs.
Nors atskiri tyrimai parodė, kad taip ir yra, mokslininkai įspėjo, kad reikia atlikti papildomus tyrimus.
Kas yra demencija, kokie jos simptomai ir pagrindiniai rizikos veiksniai?
Demencija – tai bendras terminas, apibūdinantis smegenų veiklos sutrikimus, kurie lemia nuolatinį atminties, mąstymo, sprendimų priėmimo bei kitų pažinimo funkcijų silpnėjimą. Šis sindromas susijęs su įvairiomis neurodegeneracinėmis ligomis, kurios pažeidžia smegenų ląsteles ir trikdo jų veiklą.
Demencija daro įtaką žmogaus gebėjimui atlikti kasdienes užduotis, bendrauti, orientuotis aplinkoje bei palaikyti socialinius ryšius.
Yra keli pagrindiniai demencijos tipai, tarp kurių dažniausi – Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, frontotemporalinė dmencija ir demencija su Lewy kūneliais.
Nors demencija dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms (ypač vyresniems nei 65 metų), ji gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje.
Pagrindiniai demencijos simptomai:
- Atminties sutrikimai (ypač trumpalaikės atminties praradimas);
- Sunku susikaupti ir priimti sprendimus;
- Kalbos ir komunikacijos sutrikimai;
- Laiko ir vietos dezorientacija;
- Asmenybės pokyčiai ir elgesio sutrikimai;
- Emocijų nestabilumas, apatija ar nerimas;
- Sumažėję gebėjimai atlikti įprastus kasdienius veiksmus.
Demencijos simptomai gali progresuoti palaipsniui, todėl svarbu laiku pastebėti pirmuosius požymius ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Ankstyva diagnozė gali padėti sulėtinti ligos eigą ir pagerinti sergančiojo gyvenimo kokybę.
14 pagrindinių demencijos rizikos veiksnių:
- Ribotos galimybės lavintis;
- Klausos praradimas;
- Aukštas kraujospūdis (hipertencija);
- Rūkymas;
- Didelis alkoholio vartojimas;
- Antsvoris;
- Depresija;
- Fizinio aktyvumo stoka;
- Cukrinis diabetas;
- Galvos smegenų trauma;
- Oro tarša;
- Bendravimo stoka;
- Didelis MTL cholesterolio („blogojo“ cholesterolio) kiekis vidutiniame amžiaus tarpsnyje;
- Regėjimo praradimas vėlyvame amžiaus tarpsnyje.
Nustatyta, kad net iki 45 proc. demencijos atvejų būtų galima išvengti arba juos pavėlinti, jei būtų atliepti 14 su gyvensena susijusių demencijos rizikos veiksnių.
Alzheimerio liga ir kitos demencijos atmainos Lietuvoje ir pasaulyje
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2021 m. pasaulyje demencija sirgo apytiksliai 57 mln. žmonių.
Remiantis PSO 2021 m. ataskaita, manoma, kad iki 2030 m. demencija sergančių žmonių skaičius pasaulyje pasieks 78 milijonus. PSO taip pat prognozuoja, kad iki 2050 m. šis skaičius padidės iki 139 mln.
Tuo tarpu Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje demencija serga apytiksliai 43 000 žmonių, tačiau remiantis „Lancet“ paskelbtais duomenimis, tokių žmonių Lietuvoje turėtų būti apie 56 000 (svyruoja nuo 48 000 iki iki 65 000). Taigi, daug atvejų yra nediagnozuojama.
Numatoma, kad šis skaičius iki 2050 m. išaugs iki maždaug 81 000 (svyruoja nuo 81 000 iki 101 000).
Alzheimerio liga ir kitos demencijos formos 2021 m. užėmė septintąją vietą tarp pagrindinių mirties priežasčių ir buvo viena iš pagrindinių vyresnio amžiaus žmonių negalios priežasčių visame pasaulyje.
Prognozuojama, kad didėjant demencijos paplitimui, iki 2050 m. pasaulinė ekonominė Alzheimerio ligos ir su ja susijusių demencijų našta sieks 15,3 trilijono eurų.
