Fizinis aktyvumas vieną ar dvi dienas per savaitę gali būti panašus į mažesnių kasdienio fizinio aktyvumo dozių naudą sveikatai ir gyvenimo trukmei, jei fizinis aktyvumas yra vidutinio intensyvumo arba intensyvus ir trunka 150 minučių per savaitę pagal rekomenduojamas savaitės fizinio aktyvumo gaires.
Visa tai įrodo nauji tyrimai, paskelbti atviros prieigos recenzuojamame Amerikos širdies asociacijos žurnale „Journal of the American Heart Association“.
Nebūtina sportuoti kasdien, kad išliktumėte sveiki
„Norint išlikti sveikiems, nebūtina sportuoti kiekvieną dieną. Jei per savaitę 150 minučių skirsite vidutinio arba didelio fizinio krūvio fiziniam aktyvumui – nesvarbu, ar tai būtų viena ar dvi dienos, ar daugiau, – galite gerokai sumažinti mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų, vėžio ar kitų priežasčių riziką”, – sakė tyrimo autorius daktaras Zhi-Hao Li, Pietų medicinos universiteto Guangdžou (Kinija) Visuomenės sveikatos mokyklos epidemiologas.
Jo nuomone, „ši žinia yra džiugi naujiena užimtiems žmonėms, kurie sunkiai įveikia kasdienes treniruotes, bet gali užsiimti aktyvia veikla savaitgaliais ar per kelias dienas“.
„Tyrimai suteikia drąsinančių įrodymų, kad net sporadinis fizinis aktyvumas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį sveikatai, todėl įtemptoje dienotvarkėje žmonėms lengviau teikti pirmenybę savo gerovei“, – teigė Li.
Pasaulio sveikatos organizacija ir Amerikos širdies asociacija rekomenduoja, kad suaugusieji per savaitę užsiimtų 150-300 minučių vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla arba 75-150 minučių energinga aerobine fizine veikla, arba lygiaverčiu vidutinio ir energingo intensyvumo fizinės veiklos deriniu.
Mokslinio tyrimo eiga
Mokslininkai ištyrė daugiau kaip 93 000 žmonių sveikatos ir fizinio aktyvumo duomenis iš didelės Jungtinės Karalystės biomedicinos duomenų bazės, kad ištirtų, kaip skirtingi fizinio aktyvumo modeliai gali paveikti mirties nuo visų priežasčių, ypač nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio, riziką.
Jie peržiūrėjo fizinio aktyvumo duomenis, surinktus iš riešo akselerometrų – prietaisų, kurie matuoja judesius ir, tikėtina, yra tikslesni nei klausinėjant dalyvių apie jų aktyvumą.
Tyrimo metu duomenys buvo suskirstyti į tris grupes: žmones, kurie didžiąją dalį fizinio krūvio atlikdavo per vieną ar dvi dienas; tie, kurie fizinį aktyvumą paskirstydavo per visą savaitę; ir dalyviai, kurie nepasiekė rekomenduojamų mažiausiai 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę.
Lyginant su neaktyvių žmonių grupe, kitoms dviem grupėms priklausiusių žmonių rizika mirti nuo visų mirties priežasčių, širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio buvo gerokai mažesnė.
Atlikus analizę taip pat nustatyta, kad:
- Didžiąją dalį fizinio krūvio atlikusiųjų per vieną ar dvi dienas mirties nuo visų priežasčių rizika buvo 32 % mažesnė; mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 31 % mažesnė; mirties nuo vėžio rizika buvo 21 % mažesnė.
- Aktyviai ir reguliariai sportuojančių dalyvių grupėje mirties nuo visų priežasčių rizika buvo 26 % mažesnė; mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika buvo 24 % mažesnė; mirties nuo vėžio rizika buvo 13 % mažesnė.
- Per kelias dienas didžiąją dalį krūvio atlikusių žmonių ir aktyvių nuolatinių dalyvių grupėje reikšmingų mirties rizikos skirtumų nenustatyta.
Nors naujasis tyrimas sutampa su ankstesniais tyrimais, jame pirmą kartą analizuojamas ryšys tarp fizinio aktyvumo modelių, matuojamų akselerometrais, ir mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei vėžio rizikos.
Dalis rezultatų buvo stebinantys
Kai kurie tyrimo rezultatai nustebino tyrimo grupę, kuri iš pradžių tikėjosi, kad naudingesnis bus aktyvumo paskirstymas per visą savaitę. Jie nesitikėjo, kad tyrimo dalyvių, kurie didžiąją dalį fizinio krūvio paskirstydavo per vieną ar dvi dienas, sutrumpintas fizinis aktyvumas sumažins mirties nuo ligų riziką.
„Tai sustiprina mintį, kad 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę rekomendacijos laikymasis yra raktas į ilgaamžiškumą, nepriklausomai nuo aktyvumo modelio.
Į šią veiklą galima įtraukti bet kokią veiklą – ar tai būtų struktūruota mankšta, pavyzdžiui, bėgiojimas, ar kasdieniai darbai, pavyzdžiui, sodo darbai, – jei jos intensyvumas yra nuo vidutinio iki didelio“, – sakė Li.
Amerikos širdies asociacijos savanoris ekspertas daktaras Keithas Diazas, kuris šiame tyrime nedalyvavo, teigė, kad išvadose pabrėžiama, jog bendras fizinio aktyvumo kiekis yra esminis veiksnys, lemiantis naudą sveikatai, o ne tai, kaip jis paskirstomas per savaitę.
„Daugeliui žmonių sunku kasdien sportuoti darbo savaitės metu, tačiau šis tyrimas rodo, kad net jei galite būti aktyvūs tik savaitgaliais, vis tiek galite gauti reikšmingos naudos sveikatai“, – sakė K. Diazas.
Jis taip pat sakė, kad „reikia nepamiršti, jog 150 minučių fizinio krūvio per vieną ar dvi dienas gali būti labai didelis krūvis jūsų organizmui“.
Diazo teigimu, kai kurie tyrimai rodo, jog didžiąją dalį fizinio krūvio per kelias dienas paskirstantys žmonės turi šiek tiek didesnę raumenų ir skeleto traumų riziką, palyginti su tais, kurie mankštinasi reguliariau.
„Tačiau savaitgalio treniruočių nauda gerokai viršija galimą riziką. Jei ketinate sportuoti tik savaitgaliais, įsitikinkite, kad atliekate tinkamą apšilimą ir laikui bėgant pradedate sportuoti didesniu krūviu. Tai padės sumažinti traumų riziką“, – pridūrė jis.
Tyrime būta ir trūkumų
Tyrimas turėjo keletą trūkumų, įskaitant tai, kad fizinis aktyvumas buvo matuojamas tik pradiniu laikotarpiu, dalyviai gyveno Jungtinėje Karalystėje ir dauguma jų buvo baltaodžiai, todėl rezultatai gali būti netaikomi kitoms gyventojų grupėms.
Tyrėjai teigė, kad ateityje reikėtų atlikti tyrimus, kurie patvirtintų šiuos rezultatus su įvairesnėmis žmonių grupėmis visame pasaulyje ir labiau atsižvelgtų į prieštaringus veiksnius, tokius kaip genetinis polinkis ar aplinkos poveikis, kurie gali turėti įtakos fiziniam aktyvumui ir rezultatams.
