Seniausio pasaulyje sausumos vėžlio DNR gali padėti mokslininkams atskleisti žmogaus senėjimo paslaptis. Tyrėjų teigimu, išskirtiniai šio gyvūno genai ateityje galėtų padėti sukurti gydymo būdus, lėtinančius su amžiumi susijusius organizmo pokyčius.
194 metų milžiniškas vėžlys, vardu Džonatanas, išsirito maždaug 1832 metais Seišelių salose ir yra laikomas seniausiu pasaulyje gyvenančiu sausumos gyvūnu.
Mokslininkų teigimu, šis milžiniškas vėžlys turi genų, kurie padeda jo ląstelėms išlaikyti energiją taip, tarsi jam būtų vos penkeri metai. Be to, jo organizme nustatyti 287 unikalūs genų variantai, galintys prisidėti prie išskirtinio ilgaamžiškumo.
Didžiąją savo gyvenimo dalį Džonatanas praleido Šv. Elenos saloje, esančioje pietinėje Atlanto vandenyno dalyje. Prieš 144 metus jis buvo nupirktas kaip dovana ir nuo tada gyvena istorinio Plantacijos namo (angl. Plantation House) teritorijoje.
Kallel fondo, biotechnologijų bendrovės „Igenbio“ ir Vanderbilto universiteto medicinos centro mokslininkai atliko vėžlio DNR analizę. Jos rezultatai leidžia manyti, kad Džonatano organizmas pasižymi išskirtiniu gebėjimu atkurti pažeistą DNR, mažinti uždegiminius procesus, reguliuoti insuliną ir slopinti vėžio vystymąsi.
Mokslininkus nustebino beveik du šimtmečius nepakitę genų reguliavimo mechanizmai
Moksliniame žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime mokslininkai palygino Džonatano epigenomą – mechanizmus, kurie reguliuoja genų aktyvumą, tarsi juos „įjungdami“ arba „išjungdami“, – su jaunesnių tos pačios rūšies milžiniškų vėžlių epigenomais.
Tyrėjai nustatė stebinantį dalyką: Džonatano genų, atsakingų už DNR pažeidimų taisymą ir medžiagų apykaitą, aktyvumą reguliuojantys mechanizmai buvo labai panašūs į gerokai jaunesnių jo giminaičių.
Paprastai epigenomas laikui bėgant keičiasi ir prisideda prie senėjimo procesų. Tai viena svarbiausių priežasčių, kodėl vyresniame amžiuje organizme pradeda dažniau sutrikti įvairios funkcijos.
Tačiau Džonatano atveju daugelio genų pradinės funkcijos per beveik du šimtmečius išliko beveik nepakitusios.
„Nustatėme, kad genų reguliavimo mechanizmai, susiję su energijos gamyba ir DNR pažeidimų taisymu, Džonatano organizme išliko neįtikėtinai stabilūs beveik du šimtmečius.
Yra nedaug būtybių, kurios galėtų mums daugiau papasakoti apie senėjimą nei Galapagų ir Seišelių salų milžiniški vėžliai. Dirbti su tikrai senu milžinišku vėžliu yra tokia privilegija: imi jausti, kad vėžlys yra tavo bendradarbis, o ne tyrimo objektas“, – sakė tyrime dalyvavęs Kembridžo universiteto Piterhauzo koledžo mokslininkas dr. Justinas Gerlachas.
Norint tiksliau įvertinti Džonatano tikėtiną gyvenimo trukmę, mokslininkams reikėtų jo kraujo mėginio. Tačiau prašymas paimti kraujo buvo atmestas dėl susirūpinimo gyvūno sveikata.
Vis dėlto tyrėjams pavyko paimti mėginį nuo vidinio vėžlio skruosto paviršiaus ir atlikti reikiamą analizę.
Jeigu mokslininkai turėtų galimybę gauti tinkamesnį mėginį, jie galėtų ištirti Džonatano telomerų ilgį. Telomerai – tai apsauginės chromosomų galų struktūros, kurios naudojamos kaip vienas iš biologinio senėjimo ir tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklių.
Ar milžiniškų vėžlių ilgaamžiškumas gali padėti sulėtinti žmonių senėjimą?
Mokslininkai tikisi ateityje ištirti daugiau išskirtiniu ilgaamžiškumu pasižyminčių gyvūnų. Tokie tyrimai galėtų padėti sukurti naujus gydymo būdus, galinčius sulėtinti žmogaus organizmo senėjimo procesus.
Tyrėjai mano, kad gyvūnų, gebančių išgyventi ne vieną šimtmetį, genetinės savybės gali suteikti vertingų žinių apie tai, kaip ląstelės išlaiko savo funkcijas ir atsparumą su amžiumi susijusiems pažeidimams.
„Gamta jau išsprendė senėjimo galvosūkį nepaprastais būdais, o Džonatano genomas pateikia ląstelių atsparumo planą.
Mūsų tikslas – šias evoliucijos suteiktas įžvalgas nedelsiant paversti praktiškais, įperkamais gydymo būdais paprastiems žmonėms. Senėjimas yra didžiausias beveik visų lėtinių ligų, su kuriomis susiduriame, rizikos veiksnys, o filantropinių partnerių dosnumo dėka galime demokratizuoti prieigą prie ilgaamžiškumo medicinos“, – sakė pagrindinis tyrimo autorius Stephenas Clarkas.
