Ilgas sėdėjimas jau seniai laikomas vienu iš šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkių, tačiau naujas tyrimas rodo, kad smegenų sveikatai gali būti svarbu ne tik tai, kiek laiko praleidžiame sėdėdami, bet ir ką tuo metu veikiame. Mokslininkai nustatė, kad dažnas televizoriaus žiūrėjimas vidutiniame amžiuje buvo susijęs su tam tikrais smegenų struktūros skirtumais.
Liepos 10 dieną moksliniame žurnale „Alzheimer’s & Dementia“ paskelbto tyrimo rezultatai parodė, kad ne visos sėdimos veiklos gali būti vienodos, kai kalbama apie smegenų sveikatą.
Pietų Kalifornijos universiteto Los Andžele mokslininkas Natanas Feteris su kolegomis analizavo ilgalaikio Aterosklerozės rizikos bendruomenėse (angl. Atherosclerosis Risk in Communities, ARIC) tyrimo duomenis. Į analizę buvo įtraukta 1 712 žmonių.
Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip skirtingos sėdimos veiklos – pirmiausia televizoriaus žiūrėjimas ir sėdėjimas darbe – gali būti susijusios su smegenų būkle.
Dažnas televizoriaus žiūrėjimas siejamas su smegenų pokyčiais
Rezultatai parodė, kad dažnas televizoriaus žiūrėjimas vidutiniame amžiuje buvo susijęs su didesniu baltosios medžiagos hiperintensyvumo (WMH) tūriu. Taip vadinami smegenų baltosios medžiagos pokyčiai, matomi atliekant magnetinio rezonanso tyrimus.
Be to, dažniau televizorių žiūrėjusių žmonių smegenyse nustatytas mažesnis kaktinės ir pakaušinės sričių tūris. Mažesnis tūris taip pat buvo nustatytas tam tikrose smegenų srityse, kurios laikomos reikšmingomis tiriant Alzheimerio ligą.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tyrimas parodė sąsają, o ne įrodė, jog televizoriaus žiūrėjimas tiesiogiai sukelia šiuos smegenų pokyčius ar Alzheimerio ligą. Kitaip tariant, vien iš šių rezultatų negalima teigti, kad dažnas televizoriaus žiūrėjimas „mažina smegenis“.
Įdomu tai, kad visai kitokie rezultatai buvo pastebėti nagrinėjant sėdėjimą darbo metu.
Sėdėjimas ne visuomet gali būti vienodas
Sėdimas darbas, kuris paprastai reikalauja daugiau protinės veiklos nei televizoriaus žiūrėjimas, buvo susijęs su mažesniu baltosios medžiagos hiperintensyvumo tūriu ir didesniu kai kurių smegenų sričių tūriu.
Tyrėjai nustatė sąsają su didesniu pakaušinės ir momeninės smegenų sričių tūriu. Vyrams taip pat nustatytas didesnis kaktinės srities tūris.
Tai leidžia manyti, kad vertinant sėdimo gyvenimo būdo poveikį gali būti svarbi ne vien sėdėjimo trukmė. Reikšmės gali turėti ir tai, ar sėdėdamas žmogus užsiima protinės veiklos reikalaujančiomis užduotimis, ar pasyvesne veikla.
Mokslininkai taip pat atsižvelgė į tyrimo dalyvių fizinį aktyvumą. Net ir įvertinus šį veiksnį, pagrindiniai rezultatai išliko panašūs.
Svarbu ne tik kiek sėdime
Tyrimo vyresnysis autorius, Pietų Kalifornijos universiteto mokslininkas Davidas Raichlenas teigia, kad gauti rezultatai skatina į sėdimą elgesį pažvelgti kiek kitaip.
„Daugelį metų daugiausia dėmesio skyrėme tam, kiek laiko žmonės praleidžia sėdėdami. Mūsų rezultatai rodo, kad taip pat turėtume atkreipti dėmesį į tai, ką jie veikia sėdėdami“, – sakė D. Raichlenas.
Tyrimas kelia svarbų klausimą apie kasdienius įpročius: valanda, praleista sėdint prie televizoriaus, ir valanda, praleista sėdint bei atliekant protinės veiklos reikalaujančias užduotis, smegenų sveikatos požiūriu gali būti ne visai tas pats.
Vis dėlto šie rezultatai savaime nereiškia, kad vien televizoriaus atsisakymas apsaugotų smegenis nuo su amžiumi susijusių pokyčių. Tyrimas pirmiausia parodo ryšį tarp skirtingų sėdimų veiklų ir smegenų struktūros bei suteikia pagrindo toliau aiškintis, kaip tai, ką veikiame sėdėdami, ilgainiui gali būti susiję su smegenų sveikata.
