Naujo tyrimo rezultatus mokslininkai pavadino „nuostabiais“ ir teigia, kad vyresnio amžiaus žmonėms, paskiepytiems vakcina nuo juostinės pūslelinės (lot. Herpes zoster), demencijos rizika buvo 20 proc. mažesnė.
Tyrimo metu buvo išnagrinėti Velso (Didžioji Britanija) senjorų sveikatos įrašai ir paaiškėjo, kad tiems, kurie buvo paskiepyti vakcina nuo juostinės pūslelinės, tikimybė susirgti demencija per ateinančius septynerius metus buvo 20 % mažesnė nei tiems, kurie nebuvo paskiepyti.
Mokslininkai teigia, kad šie rezultatai patvirtina naują teoriją, jog nervų sistemą veikiantys virusai gali padidinti demencijos riziką.
Demencijos prevencinė intervencija jau visai netoli
Juostinė pūslelinė – tai virusinė infekcija, sukelianti skausmingą bėrimą, kurią sukelia tas pats vėjaraupius sukeliantis virusas – Varicella zoster. Po to, kai žmonės užsikrečia vėjaraupiais, dažniausiai vaikystėje, virusas visą gyvenimą lieka neaktyvus nervų ląstelėse.
Vyresnio amžiaus žmonėms arba žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, miegantis virusas gali atsinaujinti ir sukelti juostinę pūslelinę.
Ankstesniuose tyrimuose, pagrįstuose sveikatos įrašais, vakcina nuo juostinės pūslelinės buvo siejama su mažesniu demencijos atvejų skaičiumi, tačiau tyrimuose nebuvo atsižvelgta į vieną svarbų šališkumo šaltinį: žmonės, kurie skiepijasi, taip pat yra linkę labiau rūpintis savo sveikata.
Tyrimo vyriausiasis autorius daktaras Pascalis Geldsetzeris iš Stanfordo medicinos instituto teigė, kad dauguma tyrimų susiduria su pagrindine problema.
„Apskritai jie laikomi nepakankamai tvirtais įrodymais, kad būtų galima teikti kokias nors rekomendacijas“, – sakė P. Geldsetzeris.
Atsitiktinis „natūralus eksperimentas“
Tačiau prieš dvejus metus daktaras Geldsetzeris pastebėjo atsitiktinį „natūralų eksperimentą“ – vakcinos nuo juostinės pūslelinės įvedimą Velse, kuris, atrodo, padėjo išvengti šališkumo.
Skiepijimo programoje, kuri prasidėjo 2013 m. rugsėjį, buvo nurodyta, kad vakcina vienerius metus gali būti skiepijami visi, kuriems yra 79 metai. Ši amžiaus taisyklė, sukurta siekiant racionalizuoti ribotą vakcinos pasiūlą, taip pat reiškė, kad nedidelis amžiaus skirtumas tarp 79 ir 80 metų turėjo įtakos tam, kas galėjo gauti vakciną.
Lyginant žmones, kuriems 80 metų sukako prieš pat vakcinos įvedimą, su žmonėmis, kuriems 80 metų sukako po jo, aplinkybės buvo artimos atsitiktinių imčių kontroliuojamam tyrimui, nors iš tikrųjų tokio tyrimo nebuvo atlikta, ir visi rezultatai yra gerai užfiksuoti šalies sveikatos dokumentuose.
Stanfordo komanda išanalizavo daugiau kaip 280 000 suaugusiųjų, kurie vakcinacijos programos pradžioje nesirgo demencija, duomenis. Jie daugiausia dėmesio skyrė tiems, kurie buvo arčiausiai abiejų tinkamumo skiepytis barjero pusių, t. y. lygino žmones, kuriems 80 metų sukako prieš savaitę, su tais, kuriems 80 metų sukako po savaitės.
„Žinome, kad jei paimtume tūkstantį atsitiktinių žmonių, gimusių vieną savaitę, ir tūkstantį atsitiktinių žmonių, gimusių po savaitės, jie neturėtų niekuo skirtis.
Šis tyrimas toks galingas dėl to, kad jis iš esmės yra tarsi atsitiktinių imčių tyrimas su kontroline grupe, t. y. tais, kurie yra šiek tiek per seni, kad galėtų gauti vakciną, ir intervencine grupe, t. y. tais, kurie yra pakankamai jauni, kad galėtų gauti vakciną“, – aiškino Geldsetzeris.
Stulbinantis atradimas
Praėjus septyneriems metams, iki 2020 m. vienam iš aštuonių Velso senjorų buvo diagnozuota demencija.
Tačiau tiems, kurie buvo paskiepyti vakcina nuo juostinės pūslelinės, tikimybė susirgti demencija buvo 20 proc. mažesnė nei tiems, kurie nebuvo skiepyti.
„Tai buvo išties stulbinantis atradimas. Šis didžiulis apsauginis signalas buvo pastebėtas, kad ir kaip žiūrėtum į duomenis“, – sakė Geldsetzeris.
Mokslininkai ieškojo kitų kintamųjų, galėjusių turėti įtakos demencijos rizikai, bet jų nerado.
„Dėl unikalaus vakcinos įvedimo būdo analizės šališkumas yra daug mažiau tikėtinas nei paprastai. Signalas mūsų duomenyse buvo toks stiprus, toks aiškus ir toks patvarus“, – pasakojo Geldsetzeris.
Kitas tyrimas taip pat parodė, kad moterų apsauga nuo demencijos buvo daug ryškesnė nei vyrų.
Geldsetzeris mano, kad taip gali būti dėl to, jog moterys vidutiniškai turi didesnį antikūnų atsaką į skiepus ir dėl to, kad juostinė pūslelinė dažniau pasitaiko moterims nei vyrams.
Per pastaruosius dvejus metus jo komanda pakartojo Velso tyrimų rezultatus, gautus kitų šalių, įskaitant Angliją, Australiją, Naująją Zelandiją ir Kanadą, kuriose vakcina buvo pradėta skiepyti panašiai, sveikatos įrašuose.
„Mes vis matome, kad duomenų rinkiniai rodo stiprią demencijos apsaugą“, – tvirtino Geldsetzeris.
Jis siekia gauti finansavimą didesniam tyrimui, kuris leistų dar tvirčiau įrodyti priežastį ir pasekmę, pažymėdamas, kad tuo metu naudotoje gyvoje atenuotoje vakcinoje buvo susilpninta viruso forma, kurios farmacijos bendrovės nebegamina.
