Pagalvokite apie pažįstamą žmogų – galbūt kaimyną ar vyresnio amžiaus tetą, kuriai jau per 90 metų, tačiau jos protas vis dar nepaprastai aštrus: ji daug skaito ir netgi gali jus įveikti žaisdama „Scrabble“. O jūs tuo metu negalite prisiminti, kur padėjote raktus, ar net susikaupti tiek, kad perskaitytumėte vieną „Facebook“ įrašą. Kalbant apie smegenis, amžius iš tiesų gali būti gana santykinis dalykas.
Mokslas rodo, kad mūsų smegenys iš esmės gali senti kitokiu tempu, nei rodo mūsų biologinis amžius. Tam įtakos turi daugybė veiksnių: ką valgote, kiek esate fiziškai aktyvūs, geri ir žalingi gyvenimo būdo įpročiai ir net tai, kaip bendraujate su kitais žmonėmis.
Norėdami sužinoti, ar jūsų smegenų ir kūno amžius sutampa, atkreipkite dėmesį į šiuos požymius, galinčius padėti įvertinti tikrąjį smegenų amžių. O jei nerimaujate, kad jūsų smegenys sensta greičiau, nors patys dar turite daugybę aktyvaus gyvenimo metų, skaitykite toliau – sužinosite, ką galite pakeisti jau dabar, kad protas kuo ilgiau išliktų aštrus.
3 požymiai, kad jūsų smegenys vis dar jaunos
Smegenų jaunystę išduoda ne vien gera atmintis ar gebėjimas greitai mąstyti. Kai kurie požymiai gali būti kur kas mažiau akivaizdūs ir susiję su tuo, kaip jaučiatės, gyvenate bei kokius gebėjimus išlaikote. Štai trys ženklai, galintys rodyti, kad jūsų smegenys sensta lėčiau.
1. Jaučiatės jaunesni
Ar jums yra buvę taip, kad pažvelgę į veidrodį nustembate išvydę į jus žvelgiantį vidutinio amžiaus žmogų, nes viduje vis dar jaučiatės taip, lyg jums būtų vos 28-eri?
Amžius, kurio jaučiatės esantys, o ne tikrasis nugyventų metų skaičius, vadinamas „subjektyviu amžiumi“. Kai šis skaičius mažesnis už jūsų tikrąjį amžių, tai gali būti labai geras ženklas.
Didelė mokslinių tyrimų apžvalga parodė, kad žmonių, kurie jautėsi jaunesni, sveikatos rodikliai vidutiniškai buvo geresni ir jie gyveno ilgiau nei tie, kurie jautėsi vyresni.
Viena iš teorijų, galinčių paaiškinti šį ryšį, teigia, kad kuo jaunesni jaučiatės, tuo didesnė tikimybė, jog užsiimsite fizine veikla ir protinių pastangų reikalaujančia veikla. Ir viena, ir kita padeda palaikyti gerą smegenų bei viso kūno būklę.
Todėl drąsiai užsiimkite tuo, kas leidžia pasijusti jaunesniems: klausykitės jaunystėje mėgtos roko muzikos, eikite šokti su draugais ar parke paspardykite futbolo kamuolį su mažaisiais savo šeimos nariais ar artimaisiais.
2. Kalbate keliomis kalbomis
Naujausi tyrimai rodo, kad dvikalbių žmonių smegenyse senstant išlieka didesnis pilkosios medžiagos tūris nei tų, kurie kalba tik viena kalba. Pilkoji medžiaga yra smegenų dalis, padedanti mąstyti, prisiminti ir priimti sprendimus.
Be to, dvikalbiai žmonės ne taip intensyviai naudoja priekines smegenų sritis kaip kalbantieji tik viena kalba. Iš esmės tai padeda sumažinti šių sričių „nusidėvėjimą“ ir gali mažinti su amžiumi susijusių pažintinių funkcijų silpnėjimo bei demencijos tikimybę.
Jei užaugote šeimoje, kurioje buvo kalbama tik viena kalba, o iš mokyklos laikų užsienio kalbos pamokų neprisimenate beveik nieko, išskyrus „guten tag“, nieko baisaus. Naudodamiesi tokiomis programėlėmis kaip „Duolingo“, galite pasirinkti bet kurią norimą kalbą ir kasdien išmokti po kelis naujus žodžius – taip reguliariai „mankštindami“ savo pažintinius gebėjimus.
3. Gyvenate šia akimirka
Sąmoningo dėmesingumo praktikos, padedančios sutelkti dėmesį į dabartinę akimirką, turi daug įrodytų privalumų. Kalifornijos universiteto Los Andžele (UCLA) ir Australijos nacionalinio universiteto atliktas tyrimas rodo, kad jos taip pat gali padėti išsaugoti smegenų pilkąją medžiagą.
Ypač daug naudos fizinei ir psichikos sveikatai gali suteikti meditacija. Ji mažina stresą, kuris gali neigiamai veikti protą, pažeisdamas imuninį atsaką. Meditacija taip pat gali skatinti procesus, kurių metu neuronai formuoja naujas dendritines šakas ir naujas sinapses, padedančias ląstelėms tarpusavyje komunikuoti.
Pabandykite medituoti bent 10 minučių vos atsikėlę iš lovos – taip padėsite smegenims ramiai ir produktyviai pradėti dieną.
4 požymiai, kad jūsų smegenys sensta greičiau
Ne visi spartesnio smegenų senėjimo požymiai iš karto siejami su atmintimi. Kartais apie galimus pokyčius gali išduoti nuolatinis nuovargis, išsiblaškymas ar net aplinkinių pastebėti elgesio pokyčiai. Štai keturi ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.
1. Dieną jaučiatės labai pavargę
Jeigu dienomis nuolat vos laikotės neužmigę, jūsų smegenys naktį gali negauti pakankamai kokybiško, atkuriamojo poilsio, kurio metu vyksta jų „apsivalymo“ procesai. Dėl to gali atsirasti su senėjimu siejamų fizinių smegenų pokyčių.
Dažnas išsekimas dieną taip pat gali būti obstrukcinės miego apnėjos požymis. Tai būklė, kai žmogus miegodamas per naktį daug kartų trumpam nustoja kvėpuoti. Ji yra daugelio rimtų sveikatos sutrikimų rizikos veiksnys. Tyrimai parodė, kad miego apnėja iš tiesų gali sumažinti hipokampo – mokymuisi ir atminčiai itin svarbios smegenų dalies – tūrį.
Neurologijos profesoriaus dr. Neillo Graffo-Radfordo teigimu, „miegas yra labai svarbus smegenų apsaugos veiksnys“.
Jeigu dieną jaučiatės išsekę arba kartu miegantis žmogus sako, kad knarkiate, pasitarkite su gydytoju ir išsitirkite dėl miego apnėjos. Šią būklę galima gydyti keliais būdais, o tinkamas gydymas gali padėti susigrąžinti organizmą atkuriantį nakties miegą.
2. Esate labai ciniški
Jeigu į viską reaguojate skeptiškai ir jums sunku patikėti, kad kiti žmonės iš tiesų stengiasi elgtis gerai ar padėti, tai gali turėti įtakos ir smegenų sveikatai.
Suomijos mokslininkai paskelbė įdomų tyrimą, kuriame nustatė, kad vyresnio amžiaus vyrams, kuriems buvo būdingas itin ciniškas požiūris į pasaulį, dažniau silpnėjo pažintinės funkcijos, be to, jų gyvenimo trukmė buvo trumpesnė.
Tyrėjai mano, kad ciniškų žmonių organizme gali būti daugiau streso hormono kortizolio, kuris ilgainiui gali neigiamai veikti smegenis ir trukdyti aiškiai mąstyti.
Darbas su psichologu ar psichoterapeutu, siekiant geriau suprasti su pasitikėjimu susijusias problemas, gali padėti. Taip pat galima išbandyti dėkingumo dienoraštį – jis gali padėti daugiau dėmesio skirti teigiamiems gyvenimo dalykams.
3. Sunku išlaikyti dėmesį
Žinoma, kiekvieno mūsų mintys kartais nuklysta žiūrint labai ilgą filmą ar kaimynei vėl pradėjus nesibaigiantį pasakojimą apie tai, kaip genėti pomidorus. Tačiau jei nuolat sunku susikaupti, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Pietų Kalifornijos universiteto (USC) mokslininkų komanda nustatė, kad polinkis lengvai išsiblaškyti yra vienas iš pažintinių funkcijų senėjimo požymių. Dažniausiai tai pasireiškia vyresniame amžiuje, tačiau jei jums sunku susikaupti patiriant stresą, pažintinių funkcijų įvertinimas gali padėti išsiaiškinti, ar turite polinkį į jų silpnėjimą.
Smegenų treniravimas, pavyzdžiui, galvosūkių sprendimas ar įvairūs žaidimai, taip pat gali padėti lavinti gebėjimą susikaupti.
4. Draugai pastebi, kad tapote užmaršūs
Vieną kartą pamiršti vakarienę su draugais galima dėl to, kad tiesiog turite daugybę reikalų. Tačiau jei netyčia paliekate juos jūsų laukti ne vieną kartą, tai jau gali signalizuoti apie problemą. Jei draugai pastebi, kad jūsų elgesys pasikeitė, į jų pastabas reikėtų žiūrėti rimtai.
„Pacientai, kuriuos matau ir kurie turi atminties problemų, paprastai nepripažįsta, kad jų turi. Jie yra įsitikinę, kad jiems viskas gerai, nors taip nėra. Todėl sakyčiau, kad labai svarbus ženklas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra tai, ką jums sako draugai ir šeimos nariai. Ar jie pastebėjo, kad turite atminties problemų? Jei taip, įsiklausykite į juos – metas išgirsti specialisto nuomonę“, – sako Amerikos neurologijos akademijos narys dr. Thomas R. Vidicas.
Paprasti būdai „atsukti smegenų laikrodį“ atgal
Pateikiame keletą paprastų būdų, galinčių padėti išlaikyti aktyvų protą.
1. Išbandykite Viduržemio jūros regiono mitybą
Tikriausiai ne kartą girdėjote, kad Viduržemio jūros regiono mityba, kurioje gausu žuvies ir kitų sveikų baltymų šaltinių, lapinių daržovių, riešutų, uogų bei alyvuogių aliejaus, yra naudinga širdžiai. Tačiau tyrimai parodė, kad ji naudinga ir smegenims bei gali sumažinti pažintinių funkcijų sutrikimo riziką.
2. Eikite pasivaikščioti
Didelės apimties tyrime, praėjusiais metais paskelbtame žurnale „JAMA“, mokslininkai nustatė, kad 7 000 žingsnių per dieną (o ne 10 000 žingsnių, kaip manyta anksčiau) sumažina pažintinių funkcijų silpnėjimo riziką.
Pusvalandį pasivaikščiokite ryte, o vėliau dieną – dar kartą, ir šį skaičių pasieksite labai nesunkiai.
„Turėtumėte rinktis tokią fizinę veiklą, kuri jums patinka. Dėl to jūsų smegenų malonumo centruose išsiskirs dopaminas“, – sako dr. T. Vidicas.
Šis gerą savijautą skatinantis hormonas padės laikytis pasirinkto fizinio aktyvumo režimo, tad užsidėkite ausines, pasikvieskite draugą ir keliaukite pasivaikščioti.
3. Kalbėkite apie savo jausmus
Įdomus Niujorko universiteto Grossmano medicinos mokyklos mokslininkų vadovaujamas tyrimas parodė, kad socialiniai ryšiai su žmonėmis, kuriais pasitikite ir kurie moka išklausyti, padeda lengviau išsikalbėti apie problemas bei stresą, o tai gali lėtinti smegenų senėjimą.
Kai jaučiate stresą, susisiekite su žmogumi, kuriuo pasitikite – paskambinkite, pasikalbėkite vaizdo skambučiu ar parašykite žinutę ir išsakykite tai, kas susikaupė. Nepamirškite ir patys išklausyti artimų žmonių, kai to prireikia jiems.
4. Nepraraskite optimizmo
„Teigiamas požiūris yra svarbus siekiant apsisaugoti nuo pažintinių funkcijų senėjimo. Esu sutikęs nemažai Holokaustą išgyvenusių žmonių, ir jiems įėjus tarsi nušvinta visas kambarys. Sutikau nuostabią moterį, kuri buvo išgyvenusi Holokaustą, ir ji mirė sulaukusi daugiau nei 100 metų – ji buvo vyresnio amžiaus, tačiau kalbėdavosi su jumis rodydama tokį susidomėjimą ir turėjo tokį nepaprastai teigiamą požiūrį į pasaulį“, – sako dr. N. Graffas-Radfordas.
Verta pasisemti įkvėpimo iš šio pavyzdžio. Gebėjimas įžvelgti šviesiąją gyvenimo pusę gali padėti išlikti laimingiems, smalsiems ir besidomintiems pasauliu, kad ir kiek metų jums būtų.
