Moksliniai tyrimai pagaliau patvirtina idėją, kad meditacija, praktikuojama jau tūkstantmečius, taip pat teikia daug naudos sveikatai, įskaitant streso ir nerimo valdymą.
Tikėtina, kad meditacija yra veiksmingas būdas valdyti stresą. Ji taip pat gali padėti sulėtinti su senėjimu susijusį kognityvinių funkcijų silpnėjimą. Ji taip pat greičiausiai pagerina žmonių gebėjimą susidoroti su skausmu.
Meditacijos populiarumas sparčiai auga
Meditacija, apibrėžiama kaip dėmesio sutelkimas į dabartinę akimirką, tam tikra forma praktikuojama jau tūkstantmečius religinėse tradicijose visame pasaulyje – dauguma jų yra susijusios su dvasinio nušvitimo siekiu.
Šiandien meditacijos populiarumas auga kartu su supratimu apie psichinės sveikatos ir streso mažinimo svarbą.
Daugelyje JAV mokyklų dabar vykdomos programos, pagal kurias mokiniai mokomi meditacijos, o dešimtys meditacijos programėlių, tokių kaip „Headspace“ ir „Calm“, suteikia žmonėms galimybę naudotis savo išmaniaisiais telefonais (kurie kitu atveju būtų išsiblaškymo šaltinis) ir patiems patogiu metu pasinerti į instruktorių vedamus užsiėmimus, kurių fone groja raminanti muzika.
„Prieš dvidešimt metų, kai sakydavau žmonėms, kad medituoju, jie galvodavo, kad esu sektoje ar panašiai.
Maždaug prieš šešerius metus kažkas pasikeitė. Dabar, kai kalbu su žmonėmis apie meditaciją, dažnai sulaukiu atsakymo: „O, aš žinau, kad turėčiau tai daryti“, – pastebi neurologė Kathryn Devaney, meditaciją tyrinėjanti Kalifornijos universiteto Berklyje neurologė.
Šie šiuolaikiniai meditacijos entuziastai sužino, kad kelias minutes per dieną atliekami kvėpavimo pratimai iš tiesų yra naudingi sveikatai – ir tai pradėjo patvirtinti moksliniai tyrimai.
Meditacija mažina stresą ir nerimą
Harvardo universiteto psichologė Sara Lazar ir jos kolegos atliko tyrimus, kurie parodė, kaip meditacija mažina nerimą, kurio simptomai labai panašūs į streso.
Viename tyrime mokslininkai lygino streso mažinimo programas: vieną sąmoningumu pagrįstą, kurios metu 42 savanoriai aštuonias savaites mokėsi sąmoningumo meditacijos ir jogos praktikų, kitą – fiziniais pratimais pagrįstą, kurios metu 25 savanoriai atliko lengvus aerobikos pratimus.
Tyrėjai abiem grupėms atliko baimės sąlygojimo užduotį, kurios metu pacientui pakartotinai pateikiamas nerimą keliantis stimulas, kol jis nebesukelia nerimo.
Savanoriams buvo rodomas lempos, šviečiančios mėlynai, raudonai arba geltonai, atvaizdas, o dviem iš šių spalvų jiems buvo sukeltas lengvas elektros šokas. Vėliau tas pats vaizdas jiems buvo rodomas be elektros šoko.
Lazar ir jos kolegos nustatė, kad tie, kurie dalyvavo sąmoningumu pagrįstuose streso mažinimo mokymuose, geriau sugebėjo atsikratyti baimingos reakcijos į su šoku susijusias lempos spalvas.
Remdamiesi savanorių smegenų skenavimo duomenimis, tyrėjai padarė išvadą, kad sąmoningumo mokymai pakeitė jų smegenų pirminių baimę keliančių prisiminimų apdorojimą ir padidino jų gebėjimą prisiminti, kad stimulas nebekelia grėsmės.
Meditacija mažina skausmą
Meditacijos nauda gali būti didesnė nei tik streso ir nerimo mažinimas. Kalifornijos universiteto San Diege neuromokslininkas Fadelis Zeidanas tyrinėjo, kaip sąmoningumas gali padėti sumažinti skausmą.
Neseniai atliktame tyrime Zeidanas ir jo kolegos savanorius priskyrė prie grupės, kuri mokėsi sąmoningumo, ir kontrolinės grupės, kuri to nedarė.
Pirmiausia savanoriai įvertino savo skausmą po to, kai karštas zondas 10-14 sekundžių buvo prispaustas prie jų kojos galinės dalies (jie bet kada galėjo atitraukti koją).
Po to jie vėl atliko tą patį procesą, tačiau šį kartą sąmoningumo grupės narių buvo paprašyta medituoti, o kontrolinės grupės nariai klausėsi XVIII a. gamtos klasikos – „Selborno gamtos istorijos ir senovės paminklų“ – garso įrašo.
Tyrėjai taip pat atliko savanorių smegenų funkcines magnetinio rezonanso tomografijas.
Medituojantys savanoriai nurodė, kad jautė mažiau skausmo.
„Pastebėjome, kad meditacijos metu 33 proc. sumažėjo skausmo intensyvumas ir nemalonumas, o kontrolinėje grupėje skausmo lygis iš tikrųjų padidėjo“, – sako Zeidanas.
Kodėl meditacija suteikia palengvėjimą?
Zeidanas teigia, kad mokslininkai atsakymą rado išanalizavę medituojančiųjų funkcines magnetinio rezonanso tomo gramas, kuriose matyti, kad sumažėja aktyvumas neuronų tinkluose, atsakinguose už savimonę.
Didžiausias aktyvumo sumažėjimas pastebėtas medialinėje prefrontalinėje žievėje – „savęs tinklo“ dalyje, kuriai tenka svarbus vaidmuo apmąstant save ir vertinant save.
„Meditacijos metu savęs vertinimas deaktyvuojasi. Ir kuo labiau ji mažėja, tuo didesnė analgezija, tuo labiau sumažėja skausmas“, – teigia Zeidanas.
Smegenys vis dar priima skausmo signalus, bet „jie neina į smegenų tinklus, kurie sako: „Tai mano skausmas“, – aiškina jis. Atrodo, kad dėmesingas įsisąmoninimas iš esmės padeda atsiriboti nuo kančios.
