Nuo mandarinų ir anglų iki daugybės visame pasaulyje vartojamų vietinių kalbų – šiandien žmonės bendrauja maždaug 7 500 kalbų. Tačiau, remiantis nauju tyrimu, paskelbtu žurnale „Science“, žmonijos kalbinė įvairovė kadaise galėjo būti kur kas didesnė.
Mokslininkai mano, kad žmonės galėjo kalbėti net nuo 20 000 iki 75 000 skirtingų kalbų laikotarpiu, kurį jie pavadino kalbinės įvairovės „aukso amžiumi“. Tačiau ta kalbinė gausa netruko ilgai. Mokslininkai mano, kad plečiantis daugianacionalinėms valstybėms, pavyzdžiui, Romos imperijai, plito ir jų kalbos, išstumdamos daugelį kitų.
Kaip mokslininkai atkūrė prarastų kalbų istoriją
Kadangi daugelis senovės kalbų galėjo išnykti be pėdsakų, mokslininkai bandė atkurti pasaulinę kalbinės įvairovės istoriją remdamiesi kitais įrodymais. Jie naudojo kompiuterinius modelius, gyventojų skaičiaus įvertinimus ir etnografinius duomenis, kad atsektų kalbų pakilimą ir nuosmukį visame pasaulyje holoceno laikotarpiu, pradedant maždaug prieš 12 000 metų.
Jų modeliai rodo, kad prieš maždaug 12 000 metų, kol dar nebuvo įsitvirtinęs žemdirbystė, žmonės kalbėjo nuo 4 500 iki 6 200 kalbų. Tačiau po to, kai mes pradėjome auginti augalus ir gyvulius, planetos gyventojų skaičius smarkiai išaugo – taip pat ir kalbų skaičius.
Kalbinė įvairovė pasiekė aukščiausią tašką tarp 1000 m. pr. m. e. ir 1000 m. po Kr., o vėliau vėl ėmė mažėti, „kai daugianacionalinės imperijos pradėjo plisti kartu su savo kalbomis, patogenais ir kultūromis“, rašo mokslininkai straipsnyje. Kadangi kalba ir kultūra dažnai eina koja kojon, mokslininkai įtaria, kad išnyko ir daug kultūrinių tradicijų.
Tyrime nenurodomos konkrečios imperijos, regionai ar istoriniai įvykiai, kurie galėjo prisidėti prie šio pasaulinio nuosmukio, o tik daroma prielaida, kad kalbinė įvairovė dar ne taip seniai smarkiai sumažėjo.
„Vienas iš netikėtų rezultatų buvo tai, kiek neseniai, atrodo, buvo pasiektas tas pikas. Didžiausios kalbinės įvairovės laikotarpis galėjo būti ne tolimajame paleolite, o valstybių plėtros ir ankstyvųjų imperijų eroje“, – savo pareiškime teigia tyrimo bendraautorė, Jeilio universiteto istorinės kalbotyros mokslininkė Claire Bowern.
Kodėl pasaulis prarado dešimtis tūkstančių kalbų?
Pagal redaktoriaus parengtą naujojo tyrimo santrauką, pasaulinė kalbinė įvairovė ir šiandien toliau mažėja – kasmet išnyksta mažiausiai keturios kalbos. Ekspertai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos gali išnykti net 1 500 žinomų kalbų.
Kai kurios hipotezės šį šiuolaikinį kalbų nykimą sieja su Europos kolonializmo kilimu prieš 500 metų. Tačiau nauji tyrimų rezultatai rodo, kad kalbinės įvairovės nykimas prasidėjo dar anksčiau – bent prieš 1 000 metų.
Kaip teigė pagrindinis straipsnio autorius, antropologas ir kompiuterių mokslininkas Damiánas Blasi, tyrimas leidžia daryti išvadą, jog „kalbinei įvairovei sunaikinti reikia kur kas mažiau nei kolonijinės supervalstybės“.
Nors šiandieninės kalbos sudaro tik nedidelę dalį tų, kurios egzistavo praeityje, jos vis dar išsiskiria didele įvairove – nuo spragtelėjimo garsų ir toninių pokyčių iki unikalių gramatikos ypatybių. Jei mokslininkai teisūs, net ir ši didžiulė šiuolaikinių kalbų įvairovė gali sudaryti tik nedidelę dalį visų kalbų, kurias žmonija yra sukūrusi.
„Galbūt kadaise egzistavo kalbos, pasižymėjusios tokiomis savybėmis, kokių šiandien net sunku įsivaizduoti? Nuo tokios minties tiesiog svaigsta galva.“ – sakė Kaljario universiteto genetikė Chiara Barbieri.
Mokslininkai dažnai daro prielaidą, kad tam tikros kalbinės savybės šiandien yra plačiai paplitusios, nes suteikia kokį nors pranašumą – galbūt jas lengva išmokti arba efektyvu naudoti. Tačiau, kaip savo pareiškime teigia Blasi, „išnykimas galėjo paveikti kalbinę įvairovę kur kas giliau, nei anksčiau manėme“.
Jis priduria, kad kalbos ir kalbiniai bruožai, išlikę iki šiol, nebūtinai yra „iš prigimties pranašesni“. Pasak antropologo, dabartinės kalbos greičiau yra tiesiog išlikusios po „masinio ir labai selektyvaus istorinio susiaurėjimo“, nes jas vartojusios žmonių populiacijos augo ir plito.
Tačiau ne visi yra įsitikinę, kad tyrimo išvados tiksliai atspindi kalbinės įvairovės istoriją. Tyrime nedalyvavusi lingvistė Lyle Campbell teigė, kad nors mokslininkai galbūt ir yra „teisingame kelyje“, jų darbas yra „labai spekuliatyvus“. Ji pridūrė, kad mokslininkai „bandė susidoroti su tolimos praeities reiškiniais, kuriuos sunku aiškiai įvertinti“.
