Kuo daugiau mokslininkai sužino apie itin perdirbtą maistą, tuo daugiau klausimų kyla dėl jo poveikio sveikatai. Dabar naujas tyrimas atkreipė dėmesį į dar vieną netikėtą aspektą – tai, ką prieš vaiko pradėjimą valgo būsimas tėvas, gali būti susiję ir su jo kūdikio vystymusi.
Itin perdirbti maisto produktai gaminami pramoniniu būdu, juose paprastai būna mažai vertingų maistinių medžiagų ir gausu įvairių priedų. Tokių produktų šiuolaikinėje mityboje vartojama vis daugiau.
Tai kelia susirūpinimą, nes mokslininkai nuolat aptinka naujų duomenų apie galimą itin perdirbto maisto poveikį sveikatai. Jo vartojimas jau siejamas su vėžiu, neurodegeneracinėmis ligomis ir kitomis sveikatos problemomis.
Tačiau tyrimai leidžia manyti, kad tokio maisto poveikis gali neapsiriboti vien jį vartojančiu žmogumi – jis gali būti susijęs net su būsimos kartos sveikata.
Brazilijos mokslininkų atliktas naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Nutrition Research“, rodo, kad tėvų vartojamas itin perdirbtas maistas gali būti susijęs su riebalų pasiskirstymu jų būsimų vaikų kūne. Tyrėjų teigimu, tokia sąsaja gali atsirasti dar iki kūdikio pradėjimo.
„Motinos mitybai ir sveikatai prieš kūdikio gimimą, jo metu ir po jo visada buvo skiriama daug dėmesio, tačiau apie tėvo mitybos vaidmenį kalbama mažai. Mūsų tyrimas rodo, kad ji taip pat labai svarbi kūdikio sveikatai“, – sako San Paulo universiteto mitybos epidemiologė Daniela Sartorelli.
Mokslininkai ištyrė 43 šeimas
D. Sartorelli vadovaujama komanda išanalizavo 43 šeimų, kurias sudarė motina, tėvas ir naujagimis, duomenis. Pirmiausia mokslininkai į tyrimą pakvietė nėščiąsias, o vėliau pasiūlė prisijungti ir jų partneriams.
Tyrimo metu tėvai du kartus buvo apklausti apie visą maistą ir gėrimus, kuriuos suvartojo per ankstesnes 24 valandas. Remdamiesi šia informacija mokslininkai apskaičiavo, kokią kiekvieno dalyvio suvartojamos energijos dalį sudarė itin perdirbti maisto produktai.
Gimus kūdikiams, tyrėjai surinko išsamius jų kūno matmenų duomenis. Buvo registruojamas naujagimių svoris ir ūgis, kūno apimtys, matuojamas odos raukšlių storis ir vertinama kūno sudėtis.
Išanalizavę duomenis mokslininkai nustatė, kad didesnis itin perdirbto maisto vartojimas tarp tėvų buvo susijęs su didesniu kūdikių gimimo svoriu, didesniu svoriu, palyginti su jų ūgiu, ir storesnėmis odos raukšlėmis šlaunų bei klubų srityse.
„Nors tyrimas nenustatė bendro kūno riebalų kiekio padidėjimo, o tik riebalų kaupimąsi tam tikrose kūdikio kūno vietose, rezultatai leidžia manyti, kad tėvo mitybos kokybė taip pat gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.
Tai svarbu, nes itin perdirbtas maistas vidutiniškai sudarė 30 procentų visos tyrime analizuotų tėvų suvartojamos energijos, ypač perdirbta mėsa, saldūs gėrimai ir sausainiai“, – aiškina D. Sartorelli.
Svarbu pažymėti, kad šis tyrimas parodė tik sąsają. Jis neįrodo, kad tėvų vartojamas itin perdirbtas maistas tiesiogiai veikia jų vaikų kūno sudėjimą ir riebalų pasiskirstymą.
Tačiau įdomu tai, kad tėvo vaidmuo dar iki apvaisinimo nagrinėjamas ir kituose tyrimuose – pavyzdžiui, aiškinantis ryšį tarp pastojimo sezono ir medžiagų apykaitos ypatumų vėlesniame gyvenime.
Galimas ryšys slypi spermatozoiduose
Vis dėlto šie rezultatai papildo vis gausėjančius duomenis, leidžiančius manyti, kad tėvo sveikata ir gyvenimo būdas gali turėti įtakos vaiko vystymuisi dar iki jo gimimo. Vienas iš galimų mechanizmų – epigenetiniai pokyčiai, perduodami per spermatozoidus.
„Prasta tėvo mityba buvo siejama su spermatozoidų kokybės ir epigenetinių žymenų pokyčiais, lemiančiais didelę medžiagų apykaitos sutrikimų tikimybę.
Žinoma, kad itin perdirbtas maistas pasižymi uždegimą skatinančiu poveikiu, nes didina reaktyviųjų deguonies formų (ROS), kurios tarpininkauja uždegimui, gamybą, o tai gali tiesiogiai paveikti spermatozoidų kokybę ir judrumą.
Epigenetiniai pokyčiai, ypač DNR metilinimas, perduodami per spermatozoidus, yra vienas iš galimų mechanizmų, paaiškinančių, kaip aplinkos poveikis tėvui gali paveikti palikuonių vystymąsi“, – savo darbe rašo tyrėjai.
Vienas iš galimų biologinių mechanizmų gali būti susijęs su IGF-II genu, kurį kūdikis paveldi iš tėvo. Šis genas koduoja IGF-II baltymą, dalyvaujantį vaisiaus augimo procesuose. Tyrėjai svarsto, kad didelis itin perdirbto maisto kiekis tėvo mityboje gali sutrikdyti su šiuo genu susijusius procesus.
„Ankstesni tyrimai parodė, kad tėvo mitybos įpročiai gali biochemiškai modifikuoti šį geną spermatozoiduose. Mityba, kurioje gausu itin perdirbto maisto, gali sukurti uždegimą skatinančią aplinką organizme, paveikti spermatozoidų kokybę ir pakeisti genų, kurie bus perduoti kūdikiui, raišką“, – sako pagrindinė tyrimo autorė ir San Paulo universiteto mitybos tyrėja Mariana Carvalho.
Kol kas reikės daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti, ar būtent epigenetiniai mechanizmai paaiškina nustatytus naujagimių gimimo svorio ir kūno sudėties skirtumus. Vis dėlto mokslininkai teigia, kad šeimą planuojantiems žmonėms verta pagalvoti, kaip šiandienė jų mityba gali būti susijusi su būsimo vaiko sveikata.
„Tėvo mitybos kokybė prieš pastojimą turi reikšmingą poveikį kūdikio sveikatai. Rezultatai atveria kelią didesniems tyrimams ir sustiprina poreikį į šeimos planavimo rekomendacijas įtraukti ne tik moteris, bet ir vyrus“, – sako D. Sartorelli.
Nors vien šio nedidelio tyrimo nepakanka priežastiniam ryšiui patvirtinti, jo rezultatai atkreipia dėmesį į iki šiol gerokai mažiau nagrinėtą būsimo tėvo vaidmenį. Jei šias sąsajas patvirtins didesni ir išsamesni tyrimai, pasiruošimas šeimos pagausėjimui ateityje gali reikšti ne tik didesnį dėmesį būsimos motinos sveikatai – vis daugiau dėmesio gali tekti ir tėvo mitybai bei gyvenimo būdui dar iki vaiko pradėjimo.
