Ekstremalioji situacija gali kilti netikėtai. Karinis konfliktas, ligų protrūkis, kibernetinė ataka, stichinė nelaimė ar sutrikusi infrastruktūra gali paveikti ne tik elektros ir vandens tiekimą, bet ir įprastą maisto produktų tiekimą į parduotuves.
Lietuvoje gyventojams rekomenduojama būti pasirengusiems bent 72 valandas savarankiškai pasirūpinti savimi ir savo artimaisiais.
Oficialioje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms svetainėje LT72 nurodoma, kad sutrikus elektros, vandens, transporto ar prekybos veiklai gali būti sunkiau įsigyti maisto, todėl namuose verta iš anksto turėti maisto ir vandens atsargų bent trims paroms.
Tačiau pasiruošti galima ir ilgesniam laikotarpiui. Naujesnėje rekomendacinėje medžiagoje pateikiamas individualių maisto, vandens ir kitų būtinųjų priemonių atsargų planas 14 dienų laikotarpiui. Jame pabrėžiama, kad sukauptos atsargos turėtų padėti išgyventi situaciją, kai kurį laiką negalima apsipirkti ar naudotis įprastomis paslaugomis.
Ką verta laikyti maisto atsargose?
BBC kalbinta vyresnioji mitybos mokslininkė dr. Sammie Gill iš Britų mitybos fondo rekomenduoja pirmiausia pasirūpinti keliomis pagrindinėmis maisto produktų grupėmis.
Viena jų – sudėtiniai angliavandeniai. Atsargose galima turėti viso grūdo dribsnių, krekerių ar duoniukų, avižų, ryžių ir makaronų.
Taip pat svarbūs baltymų šaltiniai. Tam tinka konservuoti avinžirniai, lęšiai ir pupelės, nesūdyti riešutai bei žemės riešutų sviestas.
Dietologė konsultantė Rebecca McManamon tarp naudingų ilgai išsilaikančių produktų taip pat išskiria konservuotus vaisius. Jie suteikia skaidulų ir vitaminų, o jų sultys gali tapti papildomu skysčių šaltiniu.
Ji rekomenduoja nepamiršti ir marinuotų produktų, pavyzdžiui, daržovių. Dar vienas pasirinkimas – ilgai negendantis pienas, kurio nereikia laikyti šaldytuve. Jis gali būti baltymų, kalcio ir skysčių šaltinis.
LT72 rekomendacijose gyventojams patariama namuose, sausoje ir tamsioje vietoje, laikyti mėsos ir daržovių konservų, ypač ankštinių daržovių, kitų konservuotų produktų, birių kruopų, aliejaus, cukraus, prieskonių, druskos, medaus, arbatos ir kavos.
Svarbu rinktis ir tokius produktus, kuriuos šeima įprastai valgo. Atsargas reikėtų nuolat atnaujinti, o naujai įsigytus produktus dėti už seniau nupirktų – taip pirmiausia bus suvartojami tie, kurių galiojimo laikas baigsis anksčiau.
O jei norite pasiruošti ne trims paroms, o dviem savaitėms?
LT72 paskelbtame 14 dienų individualių atsargų plane pateikiamas gerokai išsamesnis galimų produktų sąrašas. Jame, be kita ko, numatyti grikiai, greito paruošimo avižinė košė, mėsos ir ankštinių daržovių konservai, riešutų sviestas, kietasis sūris, rūkyta ar vytinta dešra, makaronai, įvairios kruopos, duoniukai ar kiti duonos pakaitalai.
Plane pateikiami ir orientaciniai kiekiai vienam žmogui. Pavyzdžiui, 14 dienų laikotarpiui numatoma apie 2 kg grikių, 14 porcijų avižinės košės, 5 mėsos konservų pakuotės, 4 ankštinių daržovių konservų pakuotės, 500 g riešutų sviesto, 3–4 kg makaronų ir apie 1 kg įvairių kruopų.
Šiame naujesniame plane įtraukti ir žuvies konservai aliejuje – tunas, skumbrė ar sardinės. Tai verta paminėti todėl, kad kitame LT72 bendrųjų rekomendacijų puslapyje konservuoti žuvies produktai vis dar nurodomi kaip nerekomenduojami. Todėl kaupiant konkrečias atsargas verta vadovautis naujausia oficialiai skelbiama informacija ir atsižvelgti į tai, ar atsargos skirtos likti namuose, ar galimai evakuacijai.
Kiek maisto žmogui iš tikrųjų reikia?
Ruošiant atsargas svarbu galvoti ne vien apie produktų galiojimo laiką, bet ir apie jų energinę vertę.
Naujesniame LT72 14 dienų plane rekomenduojama orientuotis į maždaug 1500–2000 kilokalorijų per parą vienam žmogui. Konkretus poreikis, žinoma, priklauso nuo žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, sveikatos ir fizinio aktyvumo.
Todėl maisto atsargos neturėtų būti sudarytos vien iš kelių skardinių konservų. Jose verta derinti angliavandenių, baltymų ir riebalų šaltinius bei rinktis pakankamai kaloringus, ilgai išsilaikančius ir nesudėtingai paruošiamus produktus.
Į ką atkreipti dėmesį perkant konservus?
Dr. Gill pataria atidžiai stebėti druskos ir cukraus kiekį konservuotuose produktuose.
Jeigu yra galimybė, geriau rinktis produktus, konservuotus vandenyje, o ne sūryme ar sirupe. Taip pat vertėtų riboti greitai paruošiamų makaronų ir konservuotų sriubų, kuriose gali būti daug druskos, vartojimą.
Pusryčių dribsniuose ir įvairiuose batonėliuose taip pat gali būti nemažai pridėtinio cukraus ir palyginti mažai naudingų maistinių medžiagų.
Saldumynus, tokius kaip sausainiai ar šokoladas, rekomenduojama vartoti saikingai dėl didelio cukraus kiekio.
Kad ilgai galiojantys produktai nebūtų beskoniai, McManamon pataria atsargose turėti džiovintų žolelių, prieskonių ir druskos.
Kaupiant atsargas pravartu pagalvoti ir apie tai, kaip maistą paruošite dingus elektrai ar dujoms. Jei renkatės konservus, namuose verta turėti mechaninį konservų atidarytuvą. Pirmenybę galima teikti ir produktams, kuriuos galima valgyti iš karto arba kuriems paruošti reikia labai nedaug vandens ir energijos.
Nepamirškite vandens
Maisto atsargos – tik viena pasirengimo dalis. Ne mažiau svarbu namuose turėti pakankamai geriamojo vandens.
Šiuo metu LT72 pasirengimo puslapyje nurodoma, kad vienam žmogui 72 valandoms reikėtų turėti 6 litrus geriamojo vandens, arba maždaug po 2 litrus per parą. Vandenį rekomenduojama laikyti mažesnės talpos buteliuose – taip jis ilgiau išliks švarus.
Vis dėlto planuojant atsargas ilgesniam laikotarpiui reikėtų įvertinti ne tik geriamąjį vandenį, bet ir vandenį, kurio gali prireikti maistui ruošti bei kitoms būtinoms reikmėms.
McManamon teigimu, įprastomis sąlygomis žmogus per parą turėtų gauti maždaug 1,5–2,5 litro skysčių. Jų gauname ne tik gerdami vandenį, bet ir vartodami skysčių turinčius maisto produktus.
Ar konservuotas maistas toks pat maistingas kaip šviežias?
Nerimaujantiems, kad konservuoti produktai yra gerokai mažiau vertingi už šviežius, dr. Gill primena, kad jie taip pat gali būti visavertės mitybos dalis.
„Kalbant apie pagrindines maistines medžiagas, tokias kaip angliavandeniai, baltymai, riebalai ir skaidulos, taip pat riebaluose tirpius vitaminus, pavyzdžiui, vitaminus A ir E, bei mineralus, konservuoto ir šviežio maisto maistinė vertė skiriasi nedaug“, – sako ji.
Kitaip gali būti su kai kuriais kitais vitaminais, pavyzdžiui, B grupės vitaminais ir vitaminu C. Konservavimo procesas gali sumažinti jų kiekį, tačiau, pasak dr. Gill, konservuoti produktai vis tiek gali būti naudingas vitaminų šaltinis.
Atsargas geriau kaupti iš anksto, o ne paskutinę minutę
Pasirengimas ekstremaliajai situacijai nereiškia, kad vienu kartu reikia prisipirkti didžiulius kiekius maisto. Daug praktiškiau atsargas kaupti palaipsniui – reguliariai sunaudoti seniau įsigytus produktus ir pakeisti juos naujais.
LT72 rekomenduoja pirmenybę teikti šeimai įprastiems produktams, nuolat papildyti atsargas ir naujai įsigytus produktus dėti už senesnių. Taip sumažėja tikimybė, kad maistas bus išmestas pasibaigus jo galiojimo laikui.
Svarbu ir periodiškai patikrinti, ar turimų produktų pakuotės nepažeistos, ar nepasibaigęs jų galiojimo laikas, ar turite priemonių jiems atidaryti ir paruošti.
Gerai suplanuotos atsargos gali praversti ne tik karo ar didelės nelaimės atveju. Jos gali būti naudingos sutrikus elektros ar vandens tiekimui, dėl ligos negalint išeiti iš namų, kilus epidemijai, sutrikus prekybai ar transportui bei kitose situacijose, kai įprastas apsipirkimas tampa sudėtingas arba kuriam laikui neįmanomas.
