Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, yra viena dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje.
Su ja susiduria milijonai žmonių, tačiau daugelis nė nežino turintys padidėjusį kraujospūdį, nes dažnai jis nesukelia jokių įspėjamųjų simptomų. Negydomas aukštas kraujospūdis ilgainiui gali pažeisti širdį, smegenis, inkstus, akis ir kraujagysles.
Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Kai šis spaudimas ilgą laiką išlieka per didelis, širdžiai tenka dirbti sunkiau nei įprastai. Bėgant metams toks papildomas krūvis didina infarkto, insulto, širdies nepakankamumo, inkstų ligų ir kitų rimtų sveikatos problemų riziką.
Populiarūs su aukštu kraujospūdžiu susiję mitai
Daugelis mano, kad padidėjęs kraujospūdis visada sukelia galvos skausmą, svaigimą ar kitus simptomus. Iš tiesų dauguma žmonių jaučiasi visiškai gerai.
Būtent todėl gydytojai hipertenziją dažnai vadina „tyliuoju žudiku“ ir rekomenduoja reguliariai matuotis kraujospūdį net tuomet, kai žmogus jaučiasi sveikas.
Dar vienas paplitęs mitas – hipertenzija serga tik vyresnio amžiaus žmonės. Nors su amžiumi jos rizika didėja, aukštą kraujospūdį gali turėti ir jaunesni suaugusieji.
Antsvoris, per didelis druskos ir perdirbto maisto kiekis, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, ilgalaikis stresas ir hipertenzijos atvejai šeimoje – visa tai gali didinti riziką.
Kai kurie žmonės mano, kad nieko negali padaryti, jei aukštas kraujospūdis būdingas jų šeimai. Nors genai iš tiesų gali padidinti riziką, sveiki kasdieniai įpročiai vis tiek turi didelę reikšmę. Visavertė mityba, fizinis aktyvumas, sveiko kūno svorio palaikymas, nerūkymas ir saikingas alkoholio vartojimas gali padėti sumažinti kraujospūdį.
Ar dėl visko kaltas stresas?
Stresas neretai laikomas pagrindine hipertenzijos priežastimi. Jis gali laikinai padidinti kraujospūdį, tačiau paprastai nėra tiesioginė ilgalaikio aukšto kraujospūdžio priežastis.
Vis dėlto netinkami streso įveikimo būdai – persivalgymas, gausus alkoholio vartojimas, rūkymas ar fizinio aktyvumo vengimas – ilgainiui gali padidinti hipertenzijos riziką.
Dar vienas klaidingas įsitikinimas – kad pakanka vien vaistų. Kraujospūdį mažinantys vaistai geriausiai veikia kartu su sveikais gyvenimo būdo pokyčiais. Kai kuriais atvejais žmonėms, kurie pagerina mitybą, numeta svorio ir reguliariai sportuoja, gali prireikti mažesnių vaistų dozių, tačiau gydymą keisti reikėtų tik pasitarus su gydytoju.
Kai kurie žmonės vengia fizinio aktyvumo baimindamiesi, kad esant aukštam kraujospūdžiui sportuoti nesaugu. Iš tiesų reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas geriausių būdų stiprinti širdies sveikatą ir mažinti kraujospūdį. Vaikščiojimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, šokiai ir kita vidutinio intensyvumo fizinė veikla gali sustiprinti širdį ir pagerinti kraujotaką.
Pagerėję kraujospūdžio rodikliai nereiškia, kad vaistų nebereikia
Klaidinga nustoti vartoti kraujospūdį mažinančius vaistus vos tik rodikliai pagerėja. Aukštas kraujospūdis paprastai yra ilgalaikė būklė. Savavališkai nutraukus vaistų vartojimą, kraujospūdis gali vėl pakilti, o kartu padidėti infarkto ar insulto rizika.
Daugelis taip pat mano, kad pavojingas tik labai aukštas kraujospūdis. Tačiau net ir šiek tiek padidėjęs kraujospūdis per daugelį metų gali pamažu žaloti organizmą. Kuo ilgiau jis išlieka aukštas, tuo didesnė rimtų sveikatos problemų tikimybė.
Sveika mityba taip pat reiškia kur kas daugiau nei vien mažesnį druskos vartojimą. DASH mitybos plane rekomenduojama valgyti daug vaisių, daržovių, viso grūdo produktų, liesų baltymų ir neriebių pieno produktų, kartu ribojant perdirbtą maistą, saldžius gėrimus ir daug sočiųjų riebalų turinčius produktus. Tyrimai rodo, kad tokia mityba gali padėti sumažinti kraujospūdį ir pagerinti bendrą sveikatą.
Žinant faktus apie aukštą kraujospūdį, lengviau priimti sveikatai palankius sprendimus. Reguliarūs sveikatos patikrinimai, visavertė mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas ir gydytojų rekomendacijų laikymasis gali gerokai sumažinti sunkių komplikacijų riziką bei padėti gyventi ilgiau ir sveikiau.
