Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) tebėra pagrindinė mirties priežastis pasaulyje, o viena pagrindinių jų išsivystymo priežasčių yra aterosklerozė – daugelį metų progresuojantis arterijų pažeidimas.
Laikui bėgant arterijų sienelėse gali kauptis cholesterolis, riebalai ir kitos medžiagos, sudarydamos vadinamąsias aterosklerozines plokšteles.
Dėl šių sankaupų arterijos gali susiaurėti, todėl sumažėja kraujo tekėjimas. Dar pavojingiau, kai plokštelė plyšta – tuomet gali susidaryti kraujo krešulys, galintis užblokuoti kraujo tekėjimą į širdį ar smegenis ir sukelti infarktą arba insultą.
Didelis nepageidaujamų riebalų kiekis kraujyje šią riziką gali dar labiau padidinti. Todėl gydytojai daug dėmesio skiria cholesterolio ir trigliceridų kiekiui – jų kontrolė yra svarbi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos dalis.
Tokie vaistai kaip statinai gali gerokai sumažinti žalingo cholesterolio kiekį ir infarkto bei insulto riziką. Jie taip pat gali padėti stabilizuoti aterosklerozines plokšteles, tačiau mokslininkai ir toliau ieško naujų būdų, kurie padėtų mažinti jau susiformavusias plokšteles ir paveikti riebalų apykaitą organizme.
Mokslininkų dėmesį patraukė manganas
Moksliniame žurnale „Life Metabolism“ paskelbti tyrimai atkreipė dėmesį į kiek netikėtą galimybę – manganą.
Šio mineralo žmogaus organizmui reikia labai nedideliais kiekiais. Jis dalyvauja įvairiuose normaliuose organizmo procesuose, įskaitant kaulų būklei svarbius procesus ir tam tikrų fermentų veiklą.
Dviejų tyrimų metu mokslininkai nagrinėjo, kaip manganas veikia riebalų judėjimą organizme. Eksperimentų rezultatai parodė, kad manganas galėjo sumažinti cholesterolio ir trigliceridų kiekį bei aterosklerozinių plokštelių kaupimąsi arterijų liga sergančių pelių organizme.
Norint geriau suprasti mangano poveikį, svarbu žinoti, kaip riebalai pernešami organizme. Cholesterolis ir trigliceridai negali tiesiog laisvai judėti vandeningoje kraujo terpėje, todėl organizmas juos „supakuoja“ į daleles, galinčias pernešti šias medžiagas į skirtingus audinius.
Mokslininkai nustatė, kad manganas paveikė dalį ląstelėse veikiančių mechanizmų, susijusių su šių riebalus pernešančių dalelių paruošimu ir judėjimu. Pakeisdamas šį procesą, manganas paveikė ir į kraujotaką patenkančių riebalų kiekį.
Rezultatai priklausė nuo mangano dozės
Poveikis labai priklausė nuo panaudoto mangano kiekio. Skiriant tam tikras jo dozes, cholesterolio ir trigliceridų koncentracija smarkiai sumažėjo, o arterijų liga sergančių pelių kraujagyslėse gerokai sumažėjo aterosklerozinių plokštelių.
Tyrimui vadovavęs dr. Xiao Wangas teigė, kad šis atradimas gali parodyti naują kryptį ŠKL prevencijai ar gydymui.
Ateityje mangano pagrindu sukurta terapija galbūt galėtų tapti dar vienu būdu kontroliuoti riebalų kiekį kraujyje ir kartu veikti aterosklerozines plokšteles.
Tačiau šių rezultatų nereikėtų suprasti kaip raginimo pradėti vartoti didelius mangano kiekius.
Tyrimai dar yra ankstyvoje stadijoje, o su laboratoriniais gyvūnais gauti rezultatai neužtikrina, kad toks pats gydymo būdas būtų veiksmingas ir saugus žmonėms.
Kur natūraliai randama mangano?
Mangano natūraliai randama daugelyje maisto produktų, todėl įprastai jo gauname su kasdiene mityba.
Šio mineralo yra viso grūdo produktuose, pavyzdžiui, avižose ir ruduosiuose ryžiuose, taip pat avinžirniuose, lęšiuose, sojų pupelėse, riešutuose, sėklose, žaliose lapinėse daržovėse bei kai kuriuose vaisiuose. Mangano taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje.
Tačiau mangano buvimas maiste nereiškia, kad didesnis jo suvartojimas galėtų turėti tokį patį poveikį, koks pastebėtas atliekant eksperimentus su pelėmis. Tyrime buvo nagrinėjamas konkrečių mangano dozių poveikis, todėl šių rezultatų negalima prilyginti įprastam mangano gavimui su maistu ar savarankiškam maisto papildų vartojimui.
Per didelis mangano kiekis gali pakenkti
Nors manganas yra organizmui būtina maistinė medžiaga, per didelis jo kiekis gali būti žalingas. Ilgalaikis didelių mangano kiekių poveikis gali paveikti nervų sistemą.
Todėl prieš pradedant mangano pagrindu sukurtą gydymą tirti su žmonėmis ar juo labiau rekomenduoti jį sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, mokslininkams reikės kruopščiai nustatyti saugias dozes.
Būsimi tyrimai taip pat turės parodyti, ar su pelėmis pastebėtas aterosklerozinių plokštelių sumažėjimas gali būti pasiektas ir žmonėms bei ar toks poveikis iš tiesų sumažintų infarkto ir insulto riziką.
Bet kokį naują gydymo metodą taip pat reikės palyginti su jau naudojamais cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais, kurių veiksmingumas mažinant ŠKL riziką jau yra įrodytas.
Kol kas svarbiausios išlieka patikrintos priemonės
Svarbiausi tebėra gerai ištirti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos mažinimo būdai. Tai – nerūkyti, būti fiziškai aktyviems, subalansuotai maitintis, kontroliuoti kraujospūdį ir diabetą bei palaikyti tinkamą cholesterolio kiekį keičiant gyvenimo būdą ir, kai reikia, vartojant gydytojo paskirtus vaistus.
Mangano tyrimų rezultatai įdomūs tuo, kad atskleidžia anksčiau nepakankamai įvertintą mechanizmą, kuriuo organizme gali būti reguliuojamas riebalų kiekis kraujyje.
Jeigu būsimi tyrimai su žmonėmis patvirtintų šiuos rezultatus, šis plačiai paplitęs mineralas galėtų padėti mokslininkams sukurti naujo tipo gydymą, skirtą ne tik mažinti riebalų kiekį kraujyje, bet ir aterosklerozinėms plokštelėms arterijose.
