Jaunas amžius nebūtinai reiškia, kad širdžiai ir kraujagyslėms negresia jokie sveikatos sutrikimai. Naujas tyrimas, kuriame dalyvavusių suaugusiųjų amžiaus vidurkis siekė vos 23 metus, parodė, kad dauguma jų turėjo bent vieną širdies ir kraujagyslių, inkstų ar medžiagų apykaitos sutrikimų rizikos požymį. Tiems, kurių problemos buvo labiau pažengusios, dažniau nustatyta ir ankstyvų arterijų pažeidimo požymių.
Tyrimo rezultatai skatina kitaip pažvelgti į širdies ligas. Infarktas gali ištikti staiga, tačiau jam sąlygas sudarantys pažeidimai organizme gali nepastebimai kauptis dešimtmečius. Mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad širdies ir kraujagyslių sveikata reikėtų rūpintis gerokai anksčiau nei sulaukus vidutinio amžiaus.
Širdis, inkstai ir medžiagų apykaita glaudžiai susiję
Tyrime daugiausia dėmesio skirta širdies ir kraujagyslių, inkstų bei medžiagų apykaitos sindromui (CKM), apibūdinančiam glaudų šių organizmo sistemų tarpusavio ryšį. Nutukimas, diabetas, aukštas kraujospūdis ir inkstų ligos gali viena kitą veikti ir ilgainiui didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Visas šias sistemas jungia kraujagyslės. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje gali pažeisti kraujagyslių sieneles, o aukštas kraujospūdis jas nuolat veikia didesne apkrova. Sutrikus inkstų veiklai, organizmui tampa sunkiau reguliuoti kraujospūdį ir skysčių kiekį, todėl širdžiai tenka dar didesnis krūvis.
CKM sindromas pagal jo pažengimą skirstomas į stadijas nuo 0 iki 4. Nulinė stadija reiškia, kad nenustatyta CKM rizikos veiksnių. Tarpinės stadijos apima vis didesnį kūno riebalų perteklių, medžiagų apykaitos sutrikimus ir ankstyvas ligas.
Ketvirtoji stadija reiškia jau išsivysčiusią širdies ir kraujagyslių ligą, pavyzdžiui, širdies nepakankamumą, koronarinę širdies ligą ar insultą. Tačiau perėjimas iš vienos stadijos į kitą nėra neišvengiamas. Prevencijos tikslas – rizikos veiksnius pastebėti pakankamai anksti, kad ligos progresavimą būtų galima sustabdyti arba sulėtinti.
Mokslininkai išanalizavo 1 283 jaunų suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vidutinis tyrimo dalyvių amžius buvo apie 23 metus. Kiekvienam jų buvo nustatyta CKM stadija ir atskirai įvertinta bendra širdies ir kraujagyslių sveikata.
Pastarajam vertinimui naudota Amerikos širdies asociacijos sukurta sistema „Life’s Essential 8“. Ji apima aštuonis svarbius širdies sveikatos veiksnius: sveiką mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, tabako vengimą, kokybišką miegą, sveiką kūno svorį, taip pat tinkamą cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje ir kraujospūdį.
Beveik keturi iš penkių turėjo bent vieną rizikos veiksnį
Rezultatai buvo iškalbingi. Tik apie 21 proc. tyrimo dalyvių neturėjo nustatomų CKM rizikos veiksnių ir buvo priskirti nulinei stadijai. Beveik keturi iš penkių pateko į 1, 2 arba 3 stadiją.
Tai nereiškia, kad beveik 80 proc. šių jaunų žmonių jau sirgo pažengusiomis ligomis. Ankstyvosios CKM stadijos gali reikšti rizikos veiksnius, pavyzdžiui, kūno riebalų perteklių, o ne diagnozuotą širdies ar inkstų ligą. Vis dėlto toks didelis skaičius rodo, kad reikšmingų sveikatos pokyčių gali atsirasti dar jauname amžiuje.
Lygindami CKM stadijas su „Life’s Essential 8“ rodikliais, mokslininkai pastebėjo dar vieną dėsningumą: pažengusiose CKM stadijose buvusių žmonių širdies ir kraujagyslių sveikatos rodikliai paprastai buvo prastesni.
Tuomet tyrėjai pažvelgė tiesiai į dalyvių arterijas. Ultragarsu buvo ištirtos miego arterijos – abiejose kaklo pusėse esančios stambios kraujagyslės, kuriomis kraujas teka smegenų link. Tokiu tyrimu galima aptikti subtilius arterijų sienelių pokyčius dar prieš atsirandant simptomams.
Pažengusios CKM stadijos buvo siejamos su storesnėmis miego arterijų sienelėmis ir kitais ankstyvo arterijų pažeidimo požymiais. Sienelių storėjimas gali būti vienas iš ankstyvų aterosklerozės vystymosi požymių – būtent šis procesas yra daugelio infarktų ir insultų priežastis.
Aterosklerozė prasideda pažeidus arterijų sieneles, kuriose ima kauptis cholesterolis, uždegiminės ląstelės ir kitos medžiagos. Ilgainiui gali susiformuoti plokštelės. Jos gali apriboti kraujo tekėjimą, o plyšus plokštelei gali susidaryti pavojingas kraujo krešulys.
Tai, kad ankstyvų arterijų pokyčių aptikta vos per 20 metų perkopusiems žmonėms, yra svarbu, nes parodo, kiek ilgai šie procesai gali vystytis iki rimto širdies ir kraujagyslių sutrikimo. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors rizikos veiksniai jau veikia jo kraujagysles. Tačiau tai – ne priežastis panikuoti, o galimybė laiku imtis prevencijos.
Jaunas amžius ne visada parodo ilgalaikę riziką
Tradicinės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos skaičiuoklės tokiame jauname amžiuje ne visada yra naudingos. Dabartinėse JAV rekomendacijose naudojamos PREVENT lygtys leidžia apskaičiuoti širdies ir kraujagyslių ligų riziką per artimiausius 10 ar 30 metų, tačiau jos sukurtos 30–79 metų žmonėms. Todėl jų negalima tiesiog pritaikyti 23-ejų žmogui.
Amžius taip pat turi didelę įtaką trumpalaikės rizikos vertinimui. Net jei jaunas žmogus turi kelis nepalankius sveikatos rodiklius, artimiausio laikotarpio rizika gali atrodyti nedidelė vien todėl, kad dvidešimtmečius infarktai ir insultai ištinka retai. Tačiau tai nereiškia, kad šie rizikos veiksniai nepavojingi vertinant visą gyvenimą.
Amerikos širdies asociacijos ekspertas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos srityje dr. Donaldas Lloyd-Jonesas teigė, kad kalbėdamasis su dvidešimtmečiais daugiausia dėmesio skirtų „Life’s Essential 8“ veiksniams. Šių rodiklių gerinimas gali būti naudingas sveikatai jau dabar ir kartu potencialiai sumažinti riziką ateityje.
Tyrimo autoriai padarė išvadą, kad prevencinių priemonių gali tekti imtis anksčiau, nei daugelis mano. Laukiant, kol širdies ir kraujagyslių liga taps akivaizdi, galima prarasti ne vienus metus, per kuriuos rizikos veiksnius dar būtų buvę galima sumažinti.
Vis dėlto tyrimo rezultatus reikia vertinti atsargiai. Dalyvių sveikata buvo vertinama vienu konkrečiu laikotarpiu, todėl tyrimas neleidžia nustatyti priežasties ir pasekmės ryšio. Kol kas negalima teigti, kad tam tikra CKM stadija sulaukus 23 metų tiesiogiai lems infarktą po kelių dešimtmečių.
Be to, tyrimo dalyviai neatspindėjo visų jaunų suaugusiųjų populiacijos. Į tyrimą sąmoningai buvo įtraukta daug žmonių iš socialiai nepalankesnėje padėtyje esančių grupių, kurios gali susidurti su didesnėmis kliūtimis norėdamos gauti sveiko maisto, medicininę pagalbą ar rasti tinkamą vietą sportuoti. Todėl beveik 80 proc. rodiklio negalima automatiškai taikyti visiems dvidešimtmečiams.
Dar viena tyrimo stiprybė – mokslininkai neapsiribojo įprastų rizikos veiksnių skaičiavimu. Ultragarsu jie ieškojo ir realių fizinių arterijų pokyčių. Ryšys tarp pažengusių CKM stadijų ir ankstyvo arterijų pažeidimo suteikia rezultatams daugiau reikšmės.
Dabar reikės ilgalaikių tyrimų, kurie parodytų, ar aukštesnėms CKM stadijoms priskirtiems jauniems žmonėms arterijų pažeidimai ilgainiui progresuoja ir ar jiems iš tiesų dažniau išsivysto širdies ligos, insultas ar inkstų sutrikimai.
Jauniems žmonėms praktinė šio tyrimo žinutė paprasta: širdies sveikata svarbi net tada, kai atrodo, kad širdies ligos dar už daugelio dešimtmečių.
Žinoti savo kraujospūdį, vengti tabako, būti fiziškai aktyviems, pakankamai miegoti ir palaikyti sveiką cukraus bei cholesterolio kiekį kraujyje – visa tai gali padėti sukurti tvirtą pagrindą ateičiai. Net ir nedideli teigiami pokyčiai, pradėti vos perkopus dvidešimtmetį, turi vieną svarbų pranašumą – jų naudą organizmas gali jausti dar daugelį metų.
