Į Lietuvą vykstanti nauja JAV karių rotacija užbaigia kelis mėnesius trukusį neapibrėžtumą dėl Amerikos karinių pajėgų buvimo šalyje. Birželį iš Lietuvos išvyko daugiau kaip 1 000 JAV karių, kurių iš karto nepakeitė naujas kontingentas, Pentagonui tuo metu peržiūrint platesnį savo pajėgų dislokavimą Europoje. Dabar Vašingtonas nusprendė tęsti rotacinį pajėgų dislokavimo modelį.
Naujausia informacija rodo, kad neapibrėžtumo dėl artimiausios rotacijos liko gerokai mažiau. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas patvirtino, kad spalio pabaigoje į Lietuvą atvyks du JAV karių batalionai – sunkusis ir inžinerinis.
Pasak ministro, karių skaičius išliks panašus kaip anksčiau – apie 1 000. Sunkusis batalionas atvyks su sunkiąja ginkluote, įskaitant tankus „Abrams“, o inžinerinis batalionas prisidės prie Lietuvos divizijos vystymo bei sienos gynybos stiprinimo.
Šis sprendimas svarbus, nes Lietuva buvo susidūrusi su realia galimybe pirmą kartą nuo 2020 m. likti be nepertraukiamo rotacinio JAV pajėgų dislokavimo. Ankstesnę rotaciją sudarė du JAV 1-osios kavalerijos divizijos batalionai, aprūpinti tankais „M1A2 Abrams“, pėstininkų kovos mašinomis „Bradley“ ir savaeigėmis haubicomis „M109 Paladin“. Šios pajėgos buvo dislokuotos Pabradėje įrengtoje infrastruktūroje, netoli Baltarusijos sienos.
JAV peržiūri savo pajėgų išdėstymą Europoje
Į sprendimą tęsti rotaciją Lietuvoje reikėtų žvelgti ir platesniame Europos kontekste. Jungtinės Valstijos peržiūri savo karinį buvimą žemyne ir mažina dalį Europoje dislokuotų pajėgų. Dar birželį Lietuvos krašto apsaugos ministras teigė, kad būsimas JAV pajėgų buvimas Lietuvoje tebėra peržiūrimas, o tuo metu iš šalies išvykstančių karių iš karto neturėjo pakeisti nauja rotacija.
Todėl sprendimas atsiųsti du naujus batalionus rodo, kad JAV sausumos pajėgų buvimas Lietuvoje artimiausiu laikotarpiu bus tęsiamas.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo 22 d. paskelbė gavęs patvirtinimą, kad nauja JAV karių rotacija jau vyksta į Lietuvą. Jis pabrėžė JAV karinio buvimo svarbą Lietuvos ir viso regiono atgrasymui bei kolektyvinei gynybai.
Tačiau išlieka klausimas, kas nutiks pasibaigus šiai rotacijai. R. Kauno teigimu, devynių mėnesių rotacijos modelis kol kas nesikeičia. Ministras taip pat pasiūlė JAV apsvarstyti galimybę Lietuvoje steigti nuolatinę amerikiečių karinę bazę. Platesni sprendimai dėl JAV vaidmens europinėje NATO dalyje gali paaiškėti metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje.
JAV pajėgas papildo Vokietijos brigada
Amerikiečių karinį buvimą Lietuvoje vis labiau papildo gerokai didesnis ilgalaikis Vokietijos įsipareigojimas. Tai reiškia, kad regiono atgrasymo modelis tampa mažiau priklausomas nuo vieno sąjungininkų kontingento ir labiau daugiasluoksnis – Vokietijos ir JAV pajėgos papildo Lietuvos nacionalinės gynybos pajėgumus.
Todėl svarbiausia ne vien tai, kad JAV kariai grįžta. Reikšminga ir tai, kad Vašingtonas nusprendė tęsti sausumos pajėgų rotaciją Lietuvoje tuo metu, kai JAV peržiūri savo karinį buvimą Europoje. Artimiausia rotacija jau gerokai aiškesnė: spalio pabaigoje Lietuvoje turėtų būti dislokuoti sunkusis ir inžinerinis JAV batalionai, iš viso – apie 1 000 karių.
