Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) rezidentūros vadovas Seanas Wiswesseris teigia, kad NATO atgrasymo priemonės yra per silpnos, ir perspėja, jog Baltijos šalys gali tapti kitu Rusijos taikiniu.
„Deja, manau, kad Baltijos šalys bus kitos“, – interviu „Kyiv Post“ specialiajam korespondentui Jasonui Jay Smartui sakė S. Wiswesseris.
Jis atkreipė dėmesį į Suvalkų koridorių – strategiškai itin svarbią teritoriją tarp Lietuvos ir Lenkijos, skiriančią Baltarusiją nuo Rusijos Kaliningrado srities.
Buvusio CŽV pareigūno teigimu, Maskva čia galėtų mėginti surengti riboto masto operaciją ir taip priversti NATO apsispręsti, ar iš tiesų bus taikomas Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis. Tam, jo nuomone, Rusijai nebūtinai reikėtų pradėti dar vieną plataus masto invaziją.
Rusija gali mėginti išbandyti NATO ryžtą
S. Wiswesserio teigimu, grėsmė didėja, nes Rusija jau dabar bando Vakarų reakciją ir savo karinius pajėgumus atkuria greičiau, nei tikėjosi daugelis analitikų. Maskva Jungtines Valstijas tebelaiko pagrindine savo priešininke, o su sabotažu, kibernetinėmis atakomis, bepiločių orlaivių incidentais ir slaptomis operacijomis siejami pavojai jau pasiekia Europos valstybes.
Jo nuomone, kitas iššūkis NATO gali būti sąmoningai riboto masto ir sunkiai vienareikšmiškai įvertinamas. Tokiu atveju Aljanso šalys turėtų mažiau laiko susitarti, kas tiksliai įvyko ir kokio masto atsako jos pasirengusios imtis.
Pastaraisiais metais NATO iš tiesų sustiprino rytinio flango apsaugą. Po incidentų, susijusių su kritine povandenine infrastruktūra Baltijos jūroje, 2025 m. sausį Aljansas pradėjo operaciją „Baltic Sentry“, o po Rusijos bepiločių orlaivių ir lėktuvų įvykdytų NATO šalių oro erdvės pažeidimų 2025 m. rugsėjį pradėta „Eastern Sentry“.
NATO nurodo, kad šiomis priemonėmis siekiama sustiprinti atgrasymą, stebėjimą ir rytinio flango gynybą.
Grėsmė Baltijos regione nėra vien teorinė. 2026 m. gegužę Latvijos gynybos ministerija pranešė apie iš Rusijos į šalies oro erdvę įskridusius bepiločius orlaivius – du iš jų nukrito Latvijos teritorijoje. Reaguojant į incidentą buvo pakelti NATO Baltijos oro policijos naikintuvai.
„Tikras atgrasymas – tai rizikuoti karu, kad jo būtų išvengta“
Būtent todėl S. Wiswesseris daugiausia dėmesio skiria atgrasymui.
„Tikras atgrasymas, deja, reiškia rizikuoti karu, kad karo būtų išvengta“, – sakė jis.
Buvęs CŽV pareigūnas ragina Ukrainai suteikti tolimojo nuotolio ginklų, tarp jų vokiškų sparnuotųjų raketų „Taurus“ ir F-16 skirtų ERAM raketų, taip pat didinti spaudimą Rusijos naftos ir dujų sektoriui bei konfiskuoti Europoje įšaldytą Rusijos valstybės turtą.
Pasak S. Wiswesserio, vien perspėjimų nepakanka – jie gali veikti tik tuomet, jei Maskva tiki, kad jų nepaisymas turės konkrečių pasekmių.
