CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizito Maskvoje šią savaitę tikslas buvo perspėti Rusiją nepulti NATO valstybių narių, CBS News teigė keli su situacija susipažinę šaltiniai. Vizitas surengtas JAV žvalgybai vertinant, kad Rusija gali mėginti išbandyti NATO.
Pasak su situacija susipažinusių šaltinių, J. Ratcliffe’as taip pat iškėlė Irano klausimą ir perspėjo, kad gali būti įvestos papildomos sankcijos, jei Hormūzo sąsiauris nebus vėl atvertas laivybai.
Apie slaptą vizitą į Rusijos sostinę tapo žinoma antradienį, kai buvo pastebėtas į vieną Maskvos oro uostų atskridęs JAV karinių oro pajėgų lėktuvas, o per miestą judėjo diplomatinis automobilių kortežas.
CBS News pirmieji pranešė apie šią kelionę. Tai pirmasis žinomas J. Ratcliffe’o vizitas Rusijoje jam einant CŽV direktoriaus pareigas.
Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, Ukrainai buvo pranešta, kad JAV delegacija vyks į Maskvą, ir paprašyta vizito metu susilaikyti nuo smūgių.
„The Wall Street Journal“ pirmasis pranešė, kad J. Ratcliffe’as perspėjo Rusiją nepulti NATO.
CŽV atsisakė komentuoti J. Ratcliffe’o kelionės priežastis.
D. Trumpas vizitą pavadino „pusiau rutininiu“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį interviu radijo laidų vedėjui Glennui Beckui patvirtino vizitą Maskvoje, tačiau teigė, kad jis nebuvo susijęs nei su Iranu, nei su Rusijos siekiu išbandyti NATO. Prezidentas kelionę apibūdino kaip „pusiau rutininę“.
D. Trumpas sakė, kad iš J. Ratcliffe’o vizito „gali kas nors išeiti“, atkreipdamas dėmesį į savo pastangas užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams Maskvoje sakė, kad J. Ratcliffe’as kalbėjosi su Rusijos žvalgybos pareigūnais, tačiau su prezidentu Vladimiru Putinu nesusitiko.
Ketvirtadienį D. Peskovas atmetė žiniasklaidos pranešimus apie J. Ratcliffe’o kelionės tikslą, praneša Prancūzijos naujienų agentūra AFP.
„Dabar skelbiama daug tokių gąsdinančių istorijų. Žinoma, jos neturi nieko bendra su tikrove“, – sakė D. Peskovas ir pridūrė, kad Rusija „susiduria su labai agresyvia Europos šalių politika jos atžvilgiu“.
JAV žvalgyba neatmeta provokacijų NATO teritorijoje
Naujausi JAV žvalgybos vertinimai rodo, kad V. Putinas gali būti pasirengęs leisti provokacinius veiksmus NATO teritorijoje, įskaitant kibernetines atakas, hibridinius veiksmus ir kitas operacijas, kurios neperaugtų į įprastus karinius veiksmus.
Pasak JAV pareigūnų, tikėtinas tokių veiksmų tikslas nebūtinai būtų sukelti karą. Jais galėtų būti siekiama išbandyti NATO vienybę ir D. Trumpo administracijos pasirengimą ginti NATO sąjungininkes.
Pareigūnų teigimu, susirūpinimą sukėlė virtinė pastarojo meto Rusijos veiksmų. Tarp jų – bepiločių orlaivių įskridimai į Rumuniją, praėjusį mėnesį į Lenkiją įskriejusi Rusijos raketa ir Europoje padažnėję įtariami sabotažo veiksmai bei kibernetinės atakos.
Pagal NATO steigimo sutarties 5-ąjį straipsnį, užpuolus vieną Aljanso narę, kitos narės turi ateiti jai į pagalbą. Šia nuostata JAV pasinaudojo po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuolių.
Tačiau D. Trumpas jau seniai kelia klausimų dėl NATO patikimumo ir kritikuoja Aljanso valstybes, kurios, jo nuomone, nepakankamai prisideda prie savo pačių gynybos.
D. Trumpas taip pat viešai ragino Rusiją ir Ukrainą užbaigti jau ketverius metus trunkantį karą, nors diplomatinės pastangos, regis, įstrigo.
Rusija išlaiko partnerystę su Iranu
Tuo metu Rusija išlaikė partnerystę su Iranu per JAV karą su šia Artimųjų Rytų valstybe. Kaip anksčiau šiemet buvo pranešta, Maskva teikė Iranui žvalgybinę informaciją apie JAV pozicijas regione.
Abi šalys jau ne vienerius metus bendradarbiauja ir bepiločių orlaivių gamybos srityje.
