Šiuo metu tiesioginės konvencinės Rusijos karinės grėsmės Šiaurės ir Baltijos šalims ar kitoms NATO narėms nėra. Tačiau Maskva, tikėtina, ir toliau rengs hibridines atakas bei mėgins atgrasyti partnerius nuo tolesnės paramos Ukrainai.
Tai po rugpjūčio 23 dieną Kyjive vykusio Ukrainos ir Šiaurės bei Baltijos šalių aštuoneto (NB8) viršūnių susitikimo pareiškė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
Tiesioginės grėsmės NATO šiuo metu nemato
„Sakyčiau, kad šiuo metu karinis ir saugumo vertinimas yra gana aiškus: NATO veikia gerai. Rusija NATO galios ir stiprybės lygį vertina taip, kad žino – pulti neverta. Tai reiškia, kad NATO ir Europos šalys gali jaustis užtikrintai; tiesioginės grėsmės nėra… Tačiau rusai daro viską, ką gali, kad visi nerimautų dėl jų, o ne dėl Ukrainos“, – sakė K. Michalas.
Jo vertinimu, Rusija greičiausiai surengs daugiau hibridinių atakų visoje Europos Sąjungoje (ES), todėl visi turėtų išlikti budrūs.
K. Michalas pažymėjo, kad anksčiau V. Putinas buvo „kognityvinio karo didmeistris“, įtikinęs visus, jog per tris dienas bus Kyjive. Tačiau dabar dega Primorsko ir Ust Lugos uostai, objektai didžiuosiuose miestuose, saugomuose daugiasluoksnės oro gynybos, taip pat sandėliai ir kiti taikiniai. Taigi V. Putino „kognityvinis karas“ byra, pabrėžė premjeras.
Tačiau, pridūrė jis, kyla klausimas, kurį paprastai užduoda jo kolegos suomiai: ką darys žiurkė, įvaryta į kampą? Ir niekas neturi gero atsakymo. Todėl K. Michalas mano, kad reikėtų daugiau investuoti į gynybą, taip pat į Ukrainos technologijas ir gynybos pramonę. Partneriai, tarp jų ir Estija, tai jau daro, įskaitant susitarimus dėl dronų.
Estijos premjeras pabrėžė, kad nors V. Putinas dabar „turi problemų dėl savo kognityvinio karo – jis pralaimi, o Ukraina įgauna pagreitį“, šį pagreitį būtina išlaikyti ir „turime atiduoti viską, ką turime, bei priimti Ukrainą į ES ir NATO“.
„Ukrainos ateitis yra Europos Sąjungoje ir NATO. Ir turime toliau judėti šia kryptimi“, – sakė K. Michalas.
Ragino nesilpninti spaudimo Rusijai
Jis kritikavo manančius, kad sankcijos gali būti nepakankamai veiksmingos ir kad naudingiau būtų jas panaikinti bei užsiimti verslu su Rusija. Estijos politikas teigė esąs įsitikinęs, kad šiuo metu Rusijos ekonomikoje „neliko nė vienos sveikos dalies“, tačiau jos ekonomika vis dar pakankamai didelė, todėl spaudimą būtina tęsti: išlaikyti įšaldytą turtą, persekioti „šešėlinio laivyno“ laivus ir „kovoti su visais, kurie konflikte dalyvavo Rusijos pusėje“.
„Žinia gana aiški: likite Rusijoje, laukite tribunolo“, – rusams sakė K. Michalas.
Rugpjūčio 23-iąją, Ukrainai minint Valstybinės vėliavos dieną ir artėjant Nepriklausomybės dienai, į Kyjivą atvyko kelių valstybių ir vyriausybių vadovai. Ukrainos ir Šiaurės bei Baltijos šalių aštuoneto (NB8) viršūnių susitikime dalyvavo Ukrainos, Danijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Norvegijos lyderiai, o Švedija prie susitikimo prisijungė nuotoliniu būdu.
Susitikime daugiausia dėmesio skirta tolesnei paramai Ukrainai, jos europinei ir euroatlantinei integracijai bei spaudimo Rusijai išlaikymui. K. Michalo teigimu, nors šiuo metu tiesioginės Rusijos karinės grėsmės NATO šalims nėra, tai nereiškia, kad Aljansas ir Europos valstybės gali mažinti budrumą ar investicijas į gynybą.
