NATO planuoja sustiprinti savo rytinį flangą tūkstančių dronų, jutiklių ir palydovų tinklu, kurį sujungs dirbtinis intelektas (DI), rugpjūčio 14 d. pranešė „Politico“.
Sistema kuriama įgyvendinant Rytinio flango atgrasymo iniciatyvą (angl. Eastern Flank Deterrence Initiative, EFDI). Ji skirta stebėti grėsmes palei NATO sienas su Rusija ir Baltarusija – nuo šiaurinės Suomijos iki Juodosios jūros.
NATO planuoja, kad šis tinklas aptiks sąjungininkų oro erdvės ir sienų pažeidimus bei taps pirmąja gynybos linija.
DI informaciją analizuos realiuoju laiku
Sistema realiuoju laiku apjungtų iš daugybės šaltinių gaunamus duomenis. Pavyzdžiui, jei dronas aptiktų priešišką bepilotį orlaivį, dirbtinis intelektas galėtų palyginti šią informaciją su palydovinėmis nuotraukomis, jutiklių rodmenimis ir radarų duomenimis, o tada perduoti informaciją NATO sąjungininkams.
Tuomet vadai galėtų pasirinkti, kokios pajėgos turėtų reaguoti. NATO šią koncepciją vadina „naikinimo tinklu“ (angl. kill web), sukurtu tam, kad informacija būtų perduodama tiesiogiai operatoriams, užuot keliavusi per kelis vadovavimo lygmenis.
„Anksčiau informacija keliaudavo per daugybę tarpininkų. Šiandien ji gali patekti tiesiai iš jutiklio į poveikio priemonę“, – sakė JAV kariuomenės kapitonas Ronanas Seftonas.
Pasak „Bild“, platforma kuriama Vysbadene, prie jos dirba JAV, Kanados, Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos ir kitų šalių kariškiai.
Ji kuriama taip, kad sujungtų sąjungininkų vadovavimo sistemas ir leistų joms keistis duomenimis.
„Tinklas veikia realiuoju laiku. Judame dideliu greičiu“, – sakė Kanados pulkininkas leitenantas Mike’as Mendika.
JAV kariuomenės majoro Briano Hobeko teigimu, jei Rusija užpultų NATO narę, informacija apie išpuolį pasiektų Vysbadeną, o atsakas galėtų būti pradėtas per penkias minutes.
Sistema taip pat skirta automatizuoti kai kurias įprastas dronų operacijų užduotis. JAV kariuomenės majoras Benas Schiffas teigė, kad tai galėtų apimti ilgą drono išlaikymą virš mūšio lauko, kol šis ieško taikinių.
Vysbadeno komanda dronams kurti taip pat naudoja 3D spausdinimą. B. Schiffo teigimu, naujas dalis galima pagaminti ir išbandyti tą pačią dieną, nors anksčiau jų kūrimas ir bandymai galėdavo trukti mėnesius.
NATO mano, kad ši sistema turėtų suteikti Aljansui galimybę prie pokyčių mūšio lauke prisitaikyti greičiau nei priešininkas. Kaip praneša „Politico“, projektą planuojama įgyvendinti per trumpą laiką.
NATO dronų pajėgumams – 40 mlrd. JAV dolerių iniciatyva
2026 m. liepos 7 d. NATO pradėjo naują 40 mlrd. JAV dolerių vertės iniciatyvą „Drone Edge“, skirtą sustiprinti Aljanso gebėjimus kovoti su bepiločių orlaivių keliamomis grėsmėmis.
Apie penkerių metų programą NATO gynybos pramonės forume Ankaroje paskelbė generalinis sekretorius Markas Rutte. Ji buvo parengta atsižvelgiant į pastarųjų karų, įskaitant plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą, pamokas.
Pagal šią iniciatyvą NATO valstybės narės įsipareigojo investuoti į kovos su dronais technologijas, plėsti dronų pilotų mokymą ir iki 2027 m. pabaigos penkis kartus padidinti dronų operatorių skaičių savo ginkluotosiose pajėgose.
