Aukštas kraujospūdis, dar vadinamas hipertenzija, kamuoja milijardus žmonių visame pasaulyje ir yra viena iš pagrindinių širdies ligų, insulto, inkstų ligų bei ankstyvos mirties priežasčių.
Kadangi aukštas kraujospūdis paprastai nesukelia akivaizdžių simptomų, daugelis žmonių nesuvokia, kad serga hipertenzija, kol neatsiranda rimtų sveikatos problemų. Būtent todėl taip svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir taikyti veiksmingą gydymą.
Ką rodo viršutinis ir apatinis kraujospūdžio rodikliai?
Kraujospūdžio rodmuo susideda iš dviejų skaičių. Viršutinis skaičius, vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu, rodo slėgį arterijose, kai širdis pumpuoja kraują po organizmą. Apatinis skaičius, vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu, rodo slėgį, kai širdis atsipalaiduoja tarp širdies susitraukimų.
Daugelį metų gydytojai manė, kad sprendžiant, kaip gydyti aukštą kraujospūdį, abu rodikliai yra vienodai svarbūs.
Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad sistoliniam rodikliui galbūt reikėtų skirti kur kas daugiau dėmesio nei diastoliniam. Tyrimą atliko NUI Galway ir kitų tarptautinių institucijų mokslininkai, o jo rezultatai buvo paskelbti žurnale „Circulation“.
Naujas tyrimas keičia požiūrį į kraujospūdžio gydymą
Komanda išanalizavo daugiau nei 47 tūkst. žmonių iš kelių šalių sveikatos duomenis, siekdama geriau suprasti, kaip skirtingi kraujospūdžio lygiai veikia žmogaus sveikatą.
Vienas iš pagrindinių klausimų, į kurį mokslininkai norėjo rasti atsakymą, buvo tai, ar pernelyg didelis diastolinio kraujospūdžio sumažinimas gali padidinti širdies sutrikimų riziką. Šis susirūpinimas daugelį metų darė įtaką kraujospūdžio gydymui, nes kai kurie gydytojai baiminosi, kad labai žemas diastolinis kraujospūdis gali sumažinti kraujo pritekėjimą į širdį.
Išanalizavę rezultatus, mokslininkai nerado įtikinamų įrodymų, kad žemesnis diastolinis kraujospūdis daro žalą. Priešingai, jie nustatė, kad sistolinio kraujospūdžio mažinimas nuosekliai siejamas su geresniais sveikatos rezultatais.
Šie rezultatai rodo, kad sistolinio kraujospūdžio mažinimas gali suteikti didžiausią apsaugą nuo širdies priepuolių, insulto ir kitų sunkių širdies ir kraujagyslių ligų.
Remdamiesi tyrimo rezultatais, mokslininkai siūlo gydytojams daugeliui gydomų pacientų siekti, kad sistolinis kraujospūdis būtų 100–130 mmHg.
Jie mano, kad gali būti mažiau priežasčių nerimauti, jei diastolinis kraujospūdis nukris žemiau nei anksčiau rekomenduota, su sąlyga, kad pacientus atidžiai stebės jų sveikatos priežiūros specialistai.
Kas padeda išlaikyti sveiką kraujospūdį?
Nors šie tyrimo rezultatai ateityje gali turėti įtakos gydymo gairėms, aukšto kraujospūdžio prevencija išlieka ne mažiau svarbi nei jo gydymas. Sveiką kraujospūdį padeda palaikyti normalus kūno svoris, gausus daržovių, vaisių, neskaldytų grūdų, liesų baltymų ir neriebių pieno produktų vartojimas bei daug druskos turinčių produktų ribojimas.
Reguliari fizinė veikla, rūkymo atsisakymas, alkoholio ribojimas ir streso valdymas naudojant atsipalaidavimo technikas taip pat gali padėti palaikyti sveiką kraujospūdį.
Kadangi hipertenzija dažnai vystosi nepastebimai, reguliarūs kraujospūdžio matavimai išlieka vienu iš geriausių būdų anksti nustatyti problemas. Ankstyva diagnozė leidžia pradėti gydymą dar prieš atsirandant rimtiems širdies, smegenų, inkstų ir kraujagyslių pažeidimams. Vaistai gali būti labai veiksmingi, kai to reikia, ypač derinant juos su sveikais gyvenimo įpročiais.
Šis tyrimas pateikia naujų įrodymų, kurie galėtų pakeisti gydytojų požiūrį į kraujospūdžio gydymą. Nors abu rodikliai išlieka naudingi, sistolinis rodiklis gali būti patikimesnis orientyras siekiant sumažinti būsimus sveikatos rizikos veiksnius.
Mokslininkams toliau tyrinėjant hipertenziją, šie atradimai gali padėti tobulinti gydymo strategijas ir suteikti milijonams žmonių geresnę apsaugą nuo aukšto kraujospūdžio sukeliamų komplikacijų.
