Aterosklerozė – riebalinių plokštelių kaupimasis arterijose, dėl kurio sutrinka kraujotaka, – lemia daugumą širdies infarkto ir insulto atvejų. Tačiau ji dažnai vystosi lėtai ir nepastebimai, be jokių simptomų, kol galiausiai gali sukelti rimtą sveikatos sutrikimą.
Būtent todėl mokslininkai ieško aterosklerozės požymių, kurie padėtų gydytojams ją pastebėti anksčiau.
Naujame žurnale „Atherosclerosis“ paskelbtame tyrime nagrinėjama būklė, vadinama ksantelazma – jai būdingos aplink akis atsirandančios gelsvos dėmelės ar plokštelės.
Jos susidaro, kai imuninės sistemos ląstelėse, vadinamose makrofagais, susikaupia cholesterolio ir kitų riebalų. Ksantelazma taip pat dažnai, nors ne visada, siejama su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje.
Kadangi riebalų sankaupos svarbios ir aterosklerozės vystymuisi, Stanfordo universiteto mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, ar tarp šių dviejų būklių gali būti ryšys.
„Keletas tyrimų patvirtino ryšį tarp ksantelazmos ir padidėjusios širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų rizikos, o kituose diskutuojama, kad, atsižvelgus į tradicinius rizikos veiksnius, ji gali nebūti nepriklausomas rizikos veiksnys.
Kadangi tyrimai ir toliau padeda aiškintis ryšį tarp ksantelazmos ir širdies bei smegenų kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, siekėme didelėje tiriamųjų populiacijoje įvertinti ryšį tarp ksantelazmos ir pagrindinių širdies bei smegenų kraujagyslių sistemos įvykių (MACCE)“, – paskelbtame moksliniame darbe rašo Stanfordo universiteto oftalmologijos tyrėja Negin Yavari ir jos kolegos.
Rizika buvo kelis kartus didesnė
Tyrimo metu buvo išanalizuoti 17 925 žmonių, kuriems diagnozuota ksantelazma, sveikatos duomenys ir tokio paties dydžio kontrolinės grupės duomenys. Kontrolinei grupei buvo atrinkti žmonės, sergantys presbiopija – su amžiumi susijusiu regėjimo iš arti pablogėjimu. Ši būklė pasirinkta todėl, kad ją diagnozuojant atliekama akių apžiūra, tad tyrėjai galėjo įsitikinti, jog kontrolinės grupės žmonės neturi ksantelazmos.
Per pirmuosius stebėjimo metus širdies infarktą patyrė 1 proc. ksantelazmą turėjusių žmonių – 178 pacientai. Kontrolinėje grupėje tokių buvo 0,35 proc., arba 63 žmonės.
Insulto atveju atitinkami rodikliai siekė 0,95 ir 0,3 proc., o trumpalaikio išeminio priepuolio (TIA), dar vadinamo „mini insultu“, – 0,6 ir 0,19 proc.
Nors absoliučiais skaičiais šie procentai nėra dideli, ksantelazmą turėjusių žmonių grupėje rizika buvo kelis kartus didesnė.
Laikui bėgant skirtumas tarp abiejų grupių šiek tiek sumažėjo, tačiau ir po 5 bei 10 metų ksantelazmą turėjusių žmonių rizika išliko gerokai didesnė.
„Ksantelazma yra susijusi su didesniu trumpalaikiu ir ilgalaikiu pagrindinių širdies bei smegenų kraujagyslių sistemos įvykių dažniu iki 10 metų laikotarpiu, o tai pabrėžia jos, kaip klinikinio žymens vertinant širdies bei smegenų kraujagyslių ligų riziką ir taikant prevencines priemones, reikšmę“, – rašo tyrėjai.
Šių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų dažnis ksantelazmą turėjusių žmonių grupėje buvo panašus nepriklausomai nuo to, ar jų kraujyje buvo nustatytas neįprastai didelis riebalų kiekis. Tai leidžia manyti, kad padidėjęs kraujo riebalų kiekis nėra vienintelis šį ryšį galintis paaiškinti veiksnys.
Nors blyškios, šiek tiek iškilusios ksantelazmos plokštelės savaime laikomos nepavojingomis, naujojo tyrimo rezultatai suteikia papildomų įrodymų, kad jos gali būti kitos problemos – ir galimų būsimų širdies bei kraujagyslių ligų – požymis.
„Mūsų tyrimas rodo, kad ksantelazma gali būti laikoma būsimų pagrindinių širdies bei smegenų kraujagyslių sistemos sutrikimų rizikos veiksniu.
Dauguma pacientų, turinčių ksantelazmą, dėl kosmetinių priežasčių kreipiasi į dermatologus, nors jie gali turėti nediagnozuotų arba nekontroliuojamų širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, kurie prisideda prie šios padidėjusios rizikos“, – rašo mokslininkai.
Gelsvos plokštelės pačios infarkto nesukelia
Tyrėjai neteigia, kad pačios aplink akis atsirandančios plokštelės sukelia širdies infarktą ar insultą. Tačiau jie mano, kad ateityje žmones, turinčius ksantelazmą, būtų galima tirti dėl ankstyvų širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Ksantelazmą gydytojams nesunku pastebėti, todėl bent jau šiems pacientams ji galėtų tapti naudingu įspėjamuoju ženklu, leidžiančiu anksčiau imtis gyvenimo būdo pokyčių ar, jei reikia, skirti vaistų – dar prieš įvykstant rimtiems širdies ar smegenų kraujagyslių sistemos sutrikimams.
Ateities tyrimai galėtų išsamiau nagrinėti, kodėl ksantelazmą turintiems žmonėms kyla gerokai didesnė širdies infarkto ir insulto rizika. Tai ilgainiui galėtų padėti mokslininkams geriau suprasti ir pačius mechanizmus, lemiančius šių ligų vystymąsi.
„Reguliari pirminės sveikatos priežiūros gydytojų stebėsena ir gydymas gali padėti įgyvendinti prevencines priemones, tokias kaip gyvenimo būdo pokyčiai, lipidų kiekį mažinantis gydymas ir hipertenzijos [aukšto kraujospūdžio] kontrolė.
Taigi mūsų tyrimo rezultatai pabrėžia, kaip svarbu ankstyvose stadijose įvertinti pacientus, turinčius ksantelazmą, siekiant nustatyti ir kontroliuoti pagrindines jų sistemines ligas ir taip padėti išvengti galimų širdies bei smegenų kraujagyslių sistemos sutrikimų“, – rašo tyrėjai.
Svarbu ir tai, kad vien ksantelazmos buvimas dar nereiškia, jog žmogų ištiks infarktas ar insultas. Tačiau naujojo tyrimo rezultatai rodo, kad šio iš pirmo žvilgsnio tik kosmetinio požymio gali būti neverta ignoruoti – pastebėjus gelsvas plokšteles aplink akis, jų atsiradimą verta aptarti su gydytoju ir kartu įvertinti kitus širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnius.
