Aukštas kraujospūdis gerai žinomas dėl to, kad didina širdies priepuolių, insulto ir inkstų ligų riziką. Tai viena iš dažniausių sveikatos problemų visame pasaulyje, kuri dažnai išsivysto be akivaizdžių simptomų, todėl kartais vadinama „tyliuoju žudiku“.
Gydytojai jau seniai daug dėmesio skiria kraujospūdžio kontrolei, siekdami apsaugoti širdį ir kraujagysles. Dabar naujas tyrimas rodo, kad jis gali turėti įtakos ir tam, ko daugelis žmonių niekada nesitikėtų – asmenybei.
Žurnale „General Psychiatry“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad viena kraujospūdžio rūšis, vadinama diastoliniu kraujospūdžiu, gali daryti įtaką žmogaus polinkiui patirti neigiamas emocijas. Tyrimo rezultatai rodo, kad kraujospūdžio kontrolė gali būti naudinga ne tik fizinei sveikatai, bet ir psichinei gerovei.
Kai matuojamas jūsų kraujospūdis, gaunami du skaičiai. Viršutinis skaičius vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu. Jis rodo slėgį arterijose, kai širdis plaka.
Apatinis skaičius vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu. Jis rodo slėgį, kai širdis atsipalaiduoja tarp širdies plakimų. Abu skaičiai yra svarbūs, tačiau šio tyrimo metu nustatyta, kad apatinis skaičius gali būti ypač glaudžiai susijęs su asmenybės bruožais.
Kas yra neurotiškumas ir kaip jis susijęs su kraujospūdžiu?
Tyrėjai susitelkė į asmenybės bruožą, vadinamą neurotiškumu. Žmonės, kuriems būdingas aukštas neurotiškumo lygis, dažniau patiria nerimą, susirūpinimą, stresą, liūdesį, baimę ir labiau abejoja savimi.
Jie gali stipriau reaguoti į kritiką ar kasdienius iššūkius ir dažnai sunkiau susidoroja su stresinėmis situacijomis. Aukštas neurotiškumo lygis taip pat siejamas su didesne rizika susirgti psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip nerimo sutrikimai ir depresija.
Ką parodė genetiniai tyrimai?
Norėdami ištirti, ar kraujospūdis iš tiesų daro įtaką asmenybei, mokslininkai pasinaudojo metodu, vadinamu Mendelio atsitiktinimu. Šis metodas remiasi natūraliai pasitaikančiais genetiniais skirtumais, siekiant išsiaiškinti, ar vienas veiksnys gali sukelti kitą, o ne tik būti su juo susijęs.
Kraujospūdis iš dalies yra paveldimas – genetiniai veiksniai lemia apie 30–60 % individualių kraujospūdžio skirtumų. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 1 000 genetinių žymenų, kurie, kaip žinoma, daro įtaką kraujospūdžiui. Jie išanalizavo genetinę informaciją iš aštuonių didelio masto tyrimų, kuriuose dalyvavo europiečių kilmės žmonės.
Jų analizė parodė aiškų dėsningumą. Aukštesnis kraujospūdis, ypač aukštesnis diastolinis kraujospūdis, pasirodė didinantis tikimybę turėti aukštesnį neurotiškumo lygį. Daugiau nei 90 % pastebėto ryšio tarp kraujospūdžio ir neurotiškumo galima paaiškinti diastoliniu kraujospūdžiu.
Įdomu tai, kad mokslininkai nerado pakankamai tvirtų įrodymų, jog aukštesnis kraujospūdis tiesiogiai sukelia nerimą ar depresiją. Vietoj to, stipriausias ryšys buvo nustatytas su pačiu neurotiškumu, kuris laikomas stabiliu asmenybės bruožu, o ne psichine liga.
Kodėl aukštas kraujospūdis gali paveikti emocinę savijautą?
Mokslininkai vis dar bando suprasti, kodėl egzistuoja šis ryšys. Vienas iš galimų paaiškinimų yra tas, kad ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali palaipsniui paveikti ne tik širdį, bet ir smegenis. Aukštas kraujospūdis gali pažeisti smulkias kraujagysles, aprūpinančias smegenų audinį deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.
Per daugelį metų šie pokyčiai gali paveikti smegenų sritis, atsakingas už emocijų reguliavimą, todėl kai kurie žmonės tampa jautresni stresui ir neigiamoms emocijoms.
Šis ryšys taip pat gali veikti ir atvirkščiai. Žmonės, kuriems būdingas didesnis neurotiškumas, kasdieniame gyvenime dažnai patiria daugiau psichologinio streso. Ilgalaikis stresas laikui bėgant gali padidinti kraujospūdį. Tai reiškia, kad aukštas kraujospūdis ir neurotiškumas gali vienas kitą stiprinti, sukurdami ciklą, kuris daro įtaką tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai.
Šie rezultatai dar kartą parodo, kaip svarbu visą gyvenimą stebėti ir kontroliuoti kraujospūdį. Sveika mityba, reguliari fizinė veikla, sveiko svorio palaikymas, pakankamas miegas, alkoholio vartojimo ribojimas, rūkymo vengimas ir, prireikus, gydytojo paskirtų vaistų vartojimas – visa tai gali padėti sumažinti kraujospūdį. Šie sveiki įpročiai taip pat gali prisidėti prie geresnės emocinės savijautos.
Tačiau tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad prieš darant išvadą, jog kraujospūdžio sumažinimas tiesiogiai pakeis žmogaus asmenybę, reikia atlikti daugiau tyrimų. Nors Mendelio atsitiktinė atranka pateikia tvirtesnius įrodymus nei daugelis stebėjimo tyrimų, papildomi tyrimai, apimantys skirtingas gyventojų grupes, ir ilgalaikiai klinikiniai tyrimai padės patvirtinti šiuos rezultatus.
Saugodami širdies ir kraujagyslių sveikatą, žmonės taip pat gali stiprinti smegenų ir emocinę sveikatą būdais, kuriuos mokslininkai tik dabar pradeda suprasti.
Nepaisant to, tyrimo rezultatai parodo platesnį aukšto kraujospūdžio poveikį, nei buvo manoma anksčiau. Panašu, kad kraujospūdis gali būti susijęs ne tik su širdies ir kraujagyslių sveikata, bet ir su smegenų veikla bei emocine savijauta. Todėl rūpinimasis kraujospūdžiu gali būti svarbus ne tik siekiant apsaugoti širdį, bet ir norint palaikyti gerą psichikos sveikatą.
