Nauji tyrimai rodo, kad daugiau laiko praleidžiant ryškioje dienos šviesoje žmonės gali užmigti anksčiau ir naktį miegoti giliau.
Mančesterio universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad suaugusieji, kurie dienos metu buvo veikiami ryškesnės ir pastovesnės šviesos, paprastai užmigdavo anksčiau, prabusdavo anksčiau ir pirmąją nakties dalį miegodavo giliau.
Šie rezultatai buvo pagrįsti daugiau nei 500 dienų duomenimis, surinktais iš 89 suaugusiųjų, kurie nešiojo šviesos jutiklius ir miego sekimo prietaisus bei kasdien pildė miego dienoraščius.
Dalyviai, kurie praleido daugiau laiko ryškesnėje dienos šviesoje, paprastai užmigdavo ir prabusdavo anksčiau nei tie, kurie buvo mažiau veikiami šviesos. Remiantis tyrimu, tie, kurie dienos metu buvo veikiami šviesos nuosekliau, taip pat pasižymėjo sveikesniu miego ritmu ir gilesniu miegu nakties pradžioje.
Kaip dienos šviesa veikia miegą?
Klinikinė psichologė, Floridos tarptautinio universiteto Herberto Wertheimo medicinos koledžo profesorė ir psichologijos mokslų daktarė Jennifer Martin teigė, kad šie rezultatai atitinka tai, ką miego ekspertai jau žino apie šviesos poveikį organizmo vidiniam laikrodžiui.
„Šviesa veikia žmogaus miegą per specifinį mechanizmą, prasidedantį nuo akių. Kai šviesa patenka į tam tikras tinklainės ląsteles, ji perduoda smegenims signalą, kad dabar diena, o tai reiškia, jog turėtume būti budrūs ir aktyvūs“, – sakė Martin, kuri nedalyvavo šiame tyrime.
Rytinė šviesa yra ypač naudinga, nes ji padeda išlaikyti pastovų organizmo miego ir budrumo ciklą, teigė M. Martin. Ji rekomenduoja, jei įmanoma, anksti ryte praleisti laiką lauke.
„Saulės spindulių poveikis anksti ryte tikrai labai naudingas sveikam miegui. Reguliarus ryto šviesos poveikis padeda žmonėms kas vakarą maždaug tuo pačiu laiku pajusti mieguistumą ir susiformuoti tvirtą miego režimą“, – teigė ji.
Ką rekomenduoja miego specialistai?
Martin teigė, kad miegą taip pat gali pagerinti ryškios šviesos ribojimas vakare.
Ji rekomenduoja vengti ryškios šviesos per paskutines porą valandų prieš miegą ir kiekvieną rytą keltis tuo pačiu laiku.
„Jei kėlimosi laikas skiriasi daugiau nei maždaug viena valanda, gali atsirasti „laiko juostų skirtumo“ pojūtis ir tai gali prisidėti prie sunkumų reguliariai gerai išsimiegoti“, – sakė Martin.
Ji pridūrė, kad suaugusieji turėtų stengtis kasnakt miegoti ne mažiau kaip septynias valandas ir kreiptis pagalbos į miego specialistą, jei miego sutrikimai tampa lėtiniai.
Ką svarbu žinoti apie šį tyrimą?
Nors tyrimo rezultatai rodo, kad ryškesnė dienos šviesa gali prisidėti prie sveikesnio miego, tyrėjai pažymėjo, kad šis tyrimas turi keletą trūkumų.
Jie nurodė, kad tyrime buvo nustatytas ryšys tarp dienos metu patiriamo apšvietimo ir miego įpročių, tačiau nebuvo įrodyta, kad vienas iš šių veiksnių tiesiogiai lemia kitą.
Be to, tyrėjai matavo apšvietimą naudodami ant riešo nešiojamus prietaisus, o ne tiesiogiai prie akių, kur šviesa daro tiesioginį poveikį organizmo vidiniam laikrodžiui, ir neatsižvelgė į tokius veiksnius kaip fizinis aktyvumas ar valgymo laikas, kurie galėtų turėti įtakos miegui.
