Atlikus naują tyrimą paaiškėjo, kad žuvų taukų papildai veiksmingiau nei tikra žuvis į organizmą perneša omega-3 riebalų rūgštis.
Daugelį metų buvo įprasta, kad gydytojai rekomenduoja visas gyvybiškai svarbias maistines medžiagas gauti su maistu ir nesikliauti maisto papildais.
Tačiau tyrimas parodė, kad tai yra klaidinga, nes tiek balta, tiek riebi žuvis negalėjo pakartoti kai kurių labiau įsiskverbiančių omega-3 poveikių, gaunamų iš papildų. Todėl tie, kurie negali sau leisti kasdien valgyti menkės ar lašišos, gali dėl to nesijaudinti.
Šio mokslinio tyrimo privalumas tas, kad jis buvo dvigubai aklas ir kontroliuojamas placebu, t. y. nei dalyviai, nei mokslininkai nežinojo, kas gavo žuvų taukų, o kas valgė žuvį ir kokiais deriniais – šis metodas moksliniuose tyrimuose vadinamas „auksiniu standartu“.
Ypatingai svarbu palaikyti optimalų omega-3 riebalų rūgščių kiekį
Tyrimo pabaigoje išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad gana sudėtingas ligų rizikos žymuo, vadinamas ekstraląstelinėmis pūslelėmis (EP), pagerėjo tik papildomai vartojant omega-3 maisto papildus, o ne vien vartojant baltąją ar riebią žuvį.
Omega-3 riebalų rūgštys EPA ir DHA yra bene svarbiausios maistinės medžiagos žmogaus sveikatai ir ilgaamžiškumui.
Mokslų daktarė Rhonda Patrick turi paprastų paaiškinimų apie omega-3 duomenų bazę ir tikriausiai išsamiausią informacijos apie šias vertingas maistines medžiagas šaltinį internete.
Omega-3 reikšmės ligų prevencijai ir ilgaamžiškumui mastas yra stulbinantis.
Pavyzdžiui, vienas daktarės Patrick cituotas tyrimas rodo, kad nerūkančiųjų, kurių omega-3 kiekis mažas, ir kasdien rūkančiųjų, kurių omega-3 kiekis didelis, mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra panaši, o tai rodo, kad omega-3 riebalų rūgščių trūkumas yra tokia pat didelė mirties rizika kaip ir rūkymas.
Daugelio ligų kaltininkės – ekstraląstelinės pūslelės
Naujame tyrime 42 dalyviai buvo suskirstyti į tris grupes, kurių mityba buvo kontroliuojama 12 savaičių. Pirmoji grupė buvo maitinama žuvų taukų papildais ir balta žuvimi, antroji – placebu ir riebia žuvimi, o trečioji – placebu ir balta žuvimi.
Tyrimo tikslas – ekstraląstelinės pūslelės, kurios yra vis labiau populiarėjančios literatūros apie ligų patologiją šaltinis.
EP gamina ir išskiria visos ląstelės, kurios buvo ištirtos. Jos negali replikuotis, tačiau šios į lipidus panašios dalelės perneša DNR fragmentus ir gali patekti į kitas ląsteles. Dėl šios priežasties jos yra susijusios su daugeliu vėžinių susirgimų, taip pat neurodegeneracinėmis ligomis, ateroskleroze, neurologinėmis problemomis, lėtiniu uždegimu ir senėjimu.
Tačiau EP taip pat veikia kaip prokoaguliantai ir senolitikai, be to, buvo pastebėta, kad jie prailgina T ląstelių imunologinę atmintį, taigi jie nėra vien tik blogi.
Jų vaidmuo gali būti panašus į uždegiminių citokinų TNF-alfa ir interleukino-6, kurie yra susiję su beveik visomis žinomomis ligomis, bet taip pat atlieka svarbų vaidmenį gydant organizmą per ūminį uždegimą.
Ekstraląstelinės pūslelės yra svarbus ligos žymuo, leidžiantis įvertinti omega-3 kiekio poveikį, nes daugumoje organų ir audinių jų susidaro palyginti nedaug ir tai yra sisteminis iššūkis.
EP cirkuliacija kraujyje sumažėjo tik žuvų taukų papildų gavusioje grupėje, o tiems, kurie valgė omega-3 kiekiui padidinti rekomenduojamų rūšių žuvį, šio poveikio pakartoti nepavyko.
Nors dalyvių skaičius buvo nedidelis, tiek atsitiktinių imčių tyrimo planas, tiek 3 mėnesių trukmės tyrimo laikotarpis prisideda prie bendro išvadų patikimumo.
Siekdami padidinti omega-3 kiekį organizme virš ribos, nuo kurios pastebimas stipriausias poveikis, mokslininkai, atlikę vieną analizę, nustatė, kad nuo 1 750 iki 2 500 miligramų yra optimalus ir organizmo gerai toleruojamas kiekis.
