Susidurti su tuo, kas gąsdina, yra nemalonu, ir tai tikrai žino kiekvienas, pajutęs neaiškius sveikatos simptomus, tačiau vis atidėliojantis vizitą pas gydytoją. Kartais norisi tiesiog palaukti ir tikėtis, kad keistas bėrimas, virškinimo sutrikimai, nepraeinantys galvos skausmai ar kiti simptomai praeis savaime. Tačiau svarbu atpažinti, kada problemą iš tiesų vengiama spręsti dėl nerimo, ypač jei mintys apie sveikatą nuolat sukasi galvoje, o vizitas pas gydytoją vis dar atidėliojamas.
Jei nuolat nerimaujate dėl to, kas galėtų būti negerai su jūsų kūnu, tačiau, paradoksalu, nepajėgiate žengti kito žingsnio, gali būti, kad susiduriate su nerimu dėl sveikatos – nuolatiniu jausmu, kad jums kažkas iš tikrųjų negerai (net jei simptomai nėra tokie rimti, pavyzdžiui, įprasti skausmai ar paprastas peršalimas).
Remiantis 2023 m. tyrime cituojamais duomenimis, tokį specifinį nerimą patiria maždaug 2–13 proc. žmonių. Kartais jis gali pasireikšti įsitikinimu, kad sergate (net jei taip nėra), todėl pas gydytoją lankotės pernelyg dažnai. Tačiau galbūt šį straipsnį skaitote todėl, kad jūs ar jums rūpimas žmogus susiduria su priešinga problema – sunku nuo nerimavimo pereiti prie realių veiksmų.
Jei taip, jūs tikrai nesate pirmas žmogus, kuris ką nors atidėlioja dėl baimės. Tiesą sakant, tikriausiai vis sukate tas pačias mintis galvoje todėl, kad bent tą akimirką tai atrodo lengviau nei susidurti su nežinomybe.
Remiantis 2021 m. tyrimu apie vengimą kreiptis medicininės pagalbos, vizito pas gydytoją atidėliojimas yra dažna reakcija į stresą, kylantį dėl nerimo, kad su organizmu kažkas negerai. Vis dėlto toks problemos atidėliojimas negali tęstis amžinai – ypač kai jis nepadeda pasijusti geriau.
„Tas nerimas dažnai kyla iš bejėgiškumo jausmo. Kai jau žinote diagnozę ir pradedate su ja dirbti, atsikratote nežinomybės.
Svarbiausia nepamiršti, kad [kovojant su nerimu dėl sveikatos] esmė yra padėti jums pasijusti geriau – geriau fiziškai ir geriau emociškai. Tai ir yra galutinis tikslas. Jei nespręsite to, kas jus neramina, jūsų padėtis nepagerės“, – SELF sako Caitlin Donovan, ne pelno siekiančios organizacijos „Patient Advocate Foundation“ vyresnioji direktorė.
Taigi nuo ko pradėti? Štai keletas ekspertų patarimų, kurie gali padėti ištrūkti iš nerimo spiralės ir galiausiai apsilankyti pas gydytoją.
Atsitraukite nuo karštligiškų paieškų internete
Tikriausiai ne vienam yra tekę naktį gulėti lovoje ir, užuot miegojus, telefone ieškoti informacijos apie nerimą keliančius simptomus – nuo neįprastų išskyrų iki nugaros skausmo. Ekspertai patvirtina, kad tikrai nesate vieninteliai, nuolat ieškantys savo simptomų reikšmės „Google“.
Los Andžele dirbantis licencijuotas psichologas Jamesas MacDonaldas, besispecializuojantis nerimo dėl sveikatos srityje, aiškina, kad ieškodami savo simptomų internete mėginame laikinai numalšinti nerimą, tačiau nesprendžiame gilesnės problemos.
„Mes imamės elgesio, kuriuo siekiame nusiraminti, o neaiškios paieškos „Google“ gali padėti trumpam pasijusti geriau. [Galite pagalvoti:] „O, mano simptomai su tuo nesutampa, vadinasi, tikriausiai to neturiu“ arba „Mano simptomai su tuo sutampa, todėl bent jau esu šiek tiek tikresnis, kas tai yra“, – sako jis.
Tačiau savarankiškas „tyrimas“ internete nesuteikia jokio tikro supratimo apie tai, kokia galėtų būti problema, jei ji apskritai egzistuoja. Net jei tokios paieškos jūsų neišgąsdina dar labiau, ilgainiui jos nei panaikins nerimą, nei padės išspręsti galimą sveikatos problemą.
C. Donovan taip pat rekomenduoja neįklimpti į nesibaigiančių paieškų internete liūną, nes dėl paprasčiausios dezinformacijos galite nuklysti dar toliau nuo atsakymo.
„Medicininės informacijos ieškojimas kokiame nors atsitiktiniame tinklaraštyje ar „Facebook“ veda į katastrofą“, – sako C. Donovan.
Pasak jos, tai tik dar labiau sustiprins nerimą ir sumaištį dėl to, ką galėtų reikšti jūsų simptomai.
Žinoma, daugeliui mūsų pasakyti „negooglinkite“ yra lengviau, nei iš tiesų to nedaryti. Jei būtinai turite pasidomėti savo simptomais internete, rinkitės patikimus šaltinius.
Jei pastebite, kad įsikibote į internete rastą savidiagnozę, J. MacDonaldas siūlo šiek tiek atsitraukti ir prisiminti, kodėl jums taip rūpi tai, ko ieškote.
„Vėl susitelkite į savo vertybes – pagalvokite, kiek jums svarbu rūpintis savo sveikata. Susiekite tai su jūsų vertybes atitinkančiu veiksmu – užsiregistruokite pas gydytoją ir į vizitą iš tiesų nueikite“, – sako jis.
Sudarykite paprastą savo simptomų sąrašą – tik faktai
Nerimas dėl apsilankymo pas gydytoją gali paskatinti ir kitokią reakciją – simptomų ignoravimą.
„Žmonės linkę priprasti prie blogos situacijos ir laikyti ją normalia, kol vieną dieną paaiškėja, kad ji tapo gerokai rimtesnė, nei buvo iš pradžių. Viskas prasideda nuo: „Kartais negaliu užmigti, kartais kosėju.“ Tada praeina daugiau nei metai, jūs miegate vos dvi valandas per naktį, o balsas skamba taip, lyg būtumėte rūkę 30 metų. Tai tarsi varlė verdančiame vandenyje“, – sako C. Donovan.
Taigi nerimo skatinamas vengimas ir vėl nepadės pasijusti geriau. C. Donovan rekomenduoja sudaryti aiškų savo simptomų sąrašą ir, jei dėl to jaučiatės patogiai, parodyti jį draugui ar artimam žmogui – tam, kurio palaikymu ir supratimu galite pasikliauti.
„Padeda garsiai kam nors pasakyti, kas vyksta. Kartais išgirdę tai garsiai suprantate, kiek daug visko slopinote“, – sako ji.
Tačiau svarbiausia čia – patiems aiškiai suvokti, kas vyksta.
„Net jei neturite žmogaus, kuriam galėtumėte apie tai garsiai papasakoti, visų savo simptomų užrašymas, net jei nemanote, kad jie tarpusavyje susiję, gali padėti daug ką išsiaiškinti“, – priduria C. Donovan.
Taip dėmesį sutelkiate į tai, kas iš tiesų vyksta, o ne į visas jus neraminančias nežinomybes.
Dar vienas privalumas: prieš bet kokį vizitą pas gydytoją verta užsirašyti simptomų sąrašą (ir taip, geriausia būtų, jei artimiausiu metu tokiam vizitui užsiregistruotumėte). Tai ypač naudinga, jei gydytojo kabinete susinervinate ar sutrinkate, todėl gali būti sunkiau prisiminti viską, ką norėjote aptarti su gydytoju, arba išsakyti savo mintis taip aiškiai, kaip norėtumėte.
Susitaikykite su blogiausiu scenarijumi – ir nežinomybe
Pasak J. MacDonaldo, vienas dažnų mąstymo modelių, pasireiškiančių nuolat galvojant apie sveikatos problemas, vadinamas „katastrofizavimu“ – kai suvokiamą problemą savo mintyse paverčiame neįveikiama tragedija.
„Šiame svarstymų etape, dar prieš apsilankydami pas gydytoją, žmonės linkę prarasti tikėjimą savo gebėjimu susidoroti su tuo, [kaip viskas atrodytų], jei jiems būtų nustatyta diagnozė, ir iš karto pereina prie blogiausio įmanomo scenarijaus.
Žmonėms, jaučiantiems nerimą dėl sveikatos, gali būti naudinga mintyse prieiti prie to skardžio krašto, pažvelgti žemyn ir pamatyti, kas yra kitoje pusėje“, – aiškina jis.
Net jei nėra aišku, kas ten galėtų būti, susidūrimas su šia nežinomybe yra žingsnis jos priėmimo link.
Jei vien mintis apie tai kelia siaubą, J. MacDonaldas pataria kreiptis pagalbos į psichoterapeutą. Jis rekomenduoja ieškoti psichologo, kuris specializuojasi kognityvinės elgesio terapijos (KET) srityje. Ji gali padėti keisti mąstymo ir elgesio modelius, prisidedančius prie nerimo ir kitų psichikos sveikatos sunkumų.
Jei kreipsitės pagalbos į psichoterapeutą, galite paprašyti, kad jis padėtų jums labai aiškiai ir vaizdžiai sukurti scenarijų, kaip su tuo susidorotumėte. Esmė – padėti sau pajusti, kad sugebėtumėte susidoroti su tuo, ko bijote, net jei iš tiesų su tuo niekada neteks susidurti, ir taip sumažinti šios baimės galią jūsų mintims. KET šis procesas vadinamas „dekatastrofizavimu“.
„Gerai, taigi jums nustatoma kokia nors diagnozė. Kaip tai atrodytų? Kas nutiktų toliau? Kaip galėtumėte veiksmingai su tuo susidoroti? Užbaikite tą istoriją, kurią paliekate neužbaigtą, nes būtent jos neužbaigtumas dažnai sukelia tą nežinomybę ir nerimą“, – sako jis.
Įsivaizdavimas, kad jau esate situacijoje, kurios taip bijote, taip pat gali padėti ryžtis apsilankyti pas gydytoją.
„Yra įrodymų, leidžiančių manyti, kad išankstinis situacijos repetavimas gali sumažinti nerimą dėl būsimų įvykių ir padėti geriau su jais susidoroti“, – sako J. MacDonaldas.
Kitaip tariant, baimę keliančios mintys jūsų nebeparalyžiuos tiek, kad negalėtumėte aktyviai pasirūpinti savo sveikata (ar bent kiek nusiraminti).
Pavyzdžiui, galite mintyse pereiti visą procesą: įeinate į gydymo įstaigą, atsisėdate laukiamajame, kalbatės su gydytoju ir išgirstate, ką jis galėtų jums pasakyti.
Dekatastrofizavimą galite išbandyti ir savarankiškai – sudarydami simptomų sąrašą raštu atsakykite ir į anksčiau pateiktus klausimus.
Kai užsiregistruosite pas gydytoją, į vizitą pasiimkite artimą žmogų
Atsakomybė prieš kitą žmogų yra puiki strategija, padedanti prisiversti padaryti nemalonius dalykus, ir apsilankymas pas gydytoją, kai tikrai nenorite ten eiti, nėra išimtis. C. Donovan siūlo į vizitą pasiimti artimą žmogų, kuris jus palaikytų (ir būtų „papildoma garantija“, kad iš tiesų į jį nueisite).
„Šalia esantis žmogus suteikia emocinę paramą, – sako ji. – Jis taip pat gali užsirašyti svarbiausią informaciją, todėl tai naudinga keliais aspektais.“
Kitas žmogus taip pat gali padėti gydytojui suprasti, kad jūsų simptomai neapsiriboja vien psichologine savijauta.
„Žmonių, jaučiančių nerimą dėl sveikatos, patirtys dažnai nuvertinamos. Galbūt gydytojai jų nusiskundimus yra nurašę nerimui, tačiau dėl nerimo atsirandantys fiziniai simptomai taip pat gali būti visiškai realūs“, – sako J. MacDonaldas.
Padėkokite savo smegenims
Galbūt tai skamba banaliai, tačiau vien tai, kad svarstote galimybę nueiti pas gydytoją, jau yra žingsnis tinkama kryptimi – ir už tai verta save nuoširdžiai pagirti. C. Donovan teigia, kad veiksmų nesiėmimas yra itin dažna problema, su kuria susiduria įvairios sveikatos būklės žmonės.
„Tai konfliktų vengimas. Tai mintis, kad jei būsime pakankamai stiprūs, tiesiog visa tai ištversime. Tai susiję ir su mūsų kultūra – mums nesuteikiama daug laiko pasirūpinti savimi, o mūsų sveikatos priežiūros sistema yra labai brangi. Todėl paskatų iš tiesų ką nors daryti dėl mums nerimą keliančių dalykų nėra daug“, – sako ji.
Taip pat galite pripažinti, kad jūsų mintys, nors ir chaotiškai, iš tiesų mėgina jumis pasirūpinti.
„Jei atsiranda fizinis dirgiklis – skausmas, šiek tiek apsvaigsta galva ar pajuntate stipresnį širdies plakimą – jūsų smegenys automatiškai tai suvoks kaip grėsmę. Toks jų darbas. Kiekvienas yra patyręs atsitiktinį maudimą ar skausmą ir iš karto pagalvojęs, kad tai gali būti kažkas rimto“, – aiškina C. Donovan.
J. MacDonaldas siūlo taikyti metodą, vadinamą kognityvine defuzija, kuris gali padėti sumažinti tokios reakcijos keliamą stresą.
„Rekomenduoju pripažinti, kad smegenų darbas yra kurti tokias mintis, ir vertinti jas kaip tiesiog mintis – nebūtinai kaip tiesą ar tikrovę“, – sako jis.
Kai pastebite, kad dėl kokio nors simptomo smegenys ima skambinti pavojaus varpais, akimirkai sustokite ir pripažinkite, kad tai tėra mintis. Anot J. MacDonaldo, užuot leidę sau įsisukti į varginantį nerimo ratą, „padėkokite savo protui, kad jis bando padėti siekti tikslo jus apsaugoti“, ir leiskite jam nuo šios užduoties atsitraukti.
Mintyse tai galėtų skambėti taip: „Ačiū, bet dabar to nereikia. Tai tik maudimas, tik skausmas.“
Ir dar – nepamirškite, kad nerimauti dėl neįprastų organizmo pojūčių yra normalu. Tam tikru gyvenimo momentu taip nutinka kiekvienam. Kad ir kas paaiškėtų, labai tikėtina, kad pajusite tikrą palengvėjimą, kai pagaliau užbaigsite šias kankinančias spėliones savo mintyse – nesvarbu, ką galiausiai išgirsite iš gydytojo.
