Maždaug prieš penketą metų Jeilio medicinos mokyklos neurologas daktaras Zvonimiras Vrselja ir jo kolegos šokiravo medikų bendruomenę novatorišku eksperimentu. Jie iš skerdžiamos kiaulės galvos išėmė smegenis ir keturias valandas kambario temperatūroje joms nedavė deguonies. Tuomet jie prijungė jas prie gaivinimo aparato ir šiek tiek atgaivino.
Rezultatai prieštarauja viskam, ką žinojome apie mirtį
Gyvų smegenų kraujagyslės, arba kraujagyslių tinklas, arterijomis ir kapiliarais į smegenis tiekia deguonies ir maistinių medžiagų turtingą kraują.
Taigi tyrėjai savo aparatu, vadinamu „BrainEx“, į mirusios kiaulės smegenis įpumpavo konservuojančių medžiagų ir vaistų mišinį, nukreiptą į takus, kurie paprastai pažeidžiami dėl deguonies netekimo.
Mišinyje buvo kraujo pakaitalas, sudarytas iš molekulių, subalansuojančių ląstelių pH lygį, vaistų, užkertančių kelią pernelyg dideliam imuniniam atsakui, ir antibiotikų.
Įvyko keli nepaprasti dalykai: pilkoji smegenų žievė nusidažė rožine spalva. Smegenų ląstelės vėl pradėjo gaminti baltymus. Neuronai ėmė rodyti medžiagų apykaitos požymius, kaip ir gyvos ląstelės.
Smegenys vėl vykdė pagrindines ląstelių funkcijas, tačiau jos nebuvo sąmoningos – tyrėjai nesitikėjo nieko tokio ekstremalaus – ir negalėjo būti vadinamos „gyvomis“.
Vis dėlto šį procesą stebėję tyrėjai teigė, kad smegenys nebeatrodė mirusios.
„Šis rezultatas prieštarauja viskam, ką manėme žinantys apie mirtį“, – teigė daktaras Lance’as Beckeris, reanimacijos, širdies sustojimo ir kritinės slaugos ekspertas.
Jis taip pat pridūrė, kad „esame atsidūrę tikroje paradigmos keitimo akimirkoje, kai iš naujo apibrėžiame, kas yra gyvybė, o kas – mirtis“.
Tiriamos dovanotos žmonių smegenys
Išbandę ją su kiaulėmis, Vrselja ir jo kolegos dabar tiria dovanotas žmonių smegenis, naudodami savo aparatą „BrainEx“. Ši užduotis yra daug sudėtingesnė nei eksperimentai su kiaulėmis ir turi rimtų etinių pasekmių.
Atlikdami eksperimentą su kiaulėmis, tyrėjai užtikrino, kad su suvokimu susijusi smegenų veikla nevyktų. Jie į savo formulę įtraukė raminamųjų vaistų, kurie neleido pasireikšti elektriniam aktyvumui, ir eksperimentą baigė po šešių valandų, teigiama jų 2019 m. paskelbtame straipsnyje.
„Turėjome sukurti naujus metodus, kad įsitikintume, jog nevyksta joks organizuotas elektrinis aktyvumas, kuris galėtų atspindėti kokią nors sąmonę“, – sakė Vrselja.
Turint reikalų su žmogaus smegenimis, norint užkirsti kelią suvokimui, reikėtų dar daugiau atsargumo.
Pasak Stanfordo universiteto Kalifornijoje biomedicinos teisės eksperto Hanko Greely’io, jei tokio eksperimento metu žmogaus smegenys priartėtų prie sąmonės, pasekmės būtų keblios.
„Tai labai sudėtinga etiniu, teisiniu ir moksliniu požiūriu“, – sakė jis.
Vrselja aiškino, kad jis ir jo kolegos „neketina nė vieno mirties patale esančio žmogaus prijungti prie savo „BrainEx“ aparato“.
Tačiau tai, ką jiems pavyko padaryti iki šiol, yra svarbus žingsnis įrodant, kad smegenų mirtis gali būti ne tokia jau galutinė, kaip kadaise manėme, ir sužadinant naują viltį, kad pacientus, kurie yra tarp gyvenimo ir mirties, vis dar galima išgelbėti.
Tuo tarpu mokslininkams pavyko išlaikyti smegenis „ląsteliniu požiūriu aktyvias iki 24 valandų“, kad galėtų išbandyti neurologinių ligų gydymo būdus. Jie tikisi padėti pacientams, sergantiems Alzheimerio ir Parkinsono ligomis.
