Du šimtmečiai – ilgas laiko tarpas paslapčiai išsaugoti. Tačiau „Angostura Bitters“ gamintojui „The House of Angostura“ pavyko tai padaryti.
„Angostura“ biteriai yra plačiai paplitę po visą pasaulį
Neseniai Port of Speine (Trinidadas ir Tobagas) šis prekės ženklas atšventė savo 200 metų jubiliejų. Iki šios dienos ingredientai, iš kurių gaminamas pagrindinis produktas, beveik nežinomi.
„Angostura“ aromatiniai biteriai (angl. bitters) – kartaus skonio alkoholiniai gėrimai – yra vieni labiausiai paplitusių barmenų naudojamų produktų pasaulyje. Kompanijos atstovai teigia, kad jos biteriai eksportuojami į 170 šalių ir užima 85 % rinkos, o tai labai įspūdinga nišiniam produktui.
Ilgametis barmenas, vienas iš „Standard Bitters“ savininkų ir „YouTube“ laidos „The Educated Barfly“ vedėjas, Leandro DiMonriva teigia, kad „net prastuose baruose, kuriuose teko dirbti prieš kokteilių revoliuciją, už baro visada stovėjo butelis „Angostura Bitters“.
Taigi, akivaizdu, kad kompanija supranta, kokį statusą barų pasaulyje užima jos biteriai.
Pagrindiniai ingredientai išlieka paslaptyje
Mattas Pietrekas, knygos „Modern Caribbean Rum“ bendraautorius, pasakoja, kad „jie įnirtingai kovojo, kad išsaugotų savo prekės ženklą“.
„Nuo per didelės etiketės iki slapto recepto – visa tai traukia dėmesį“, – teigia M. Pietrekas.
Nepaisant to, kad „Angostura Bitters“ plačiai naudojamas kokteiliuose, pradedant „Old Fashioned“ ir baigiant tokiais pagrindiniais Tiki kokteiliais kaip „Zombie“, iš ko jie gaminami, yra paslaptis.
Be akivaizdžių sudedamųjų dalių – alkoholio, vandens ir cukraus – vieninteliai etiketėje išvardyti augaliniai ingredientai yra gencijonas ir „natūralios kvapiosios medžiagos“. Visa kita – spėlionės.
Ką sudaro „natūralios kvapiosios medžiagos“, galima tik spėlioti, tačiau galima daryti tam tikras prielaidas. Nors gamintojai nepatvirtina jokių sudedamųjų dalių, manoma, kad į formulę įeina tokios įprastos augalinės medžiagos kaip apelsinų žievelės, chininas, cinamonas ir kasija.
Prekės ženklo 200-ųjų metinių proga buvo išleistas naujas proginis biterio butelis.
„Tačiau šis skiriasi tuo, kad mes atvirai pasakėme, kas yra kitaip. Todėl kai kuriuos ingredientus paminėjome [ant etiketės]“, – sako „Angostura“ valdybos pirmininkas Terrence’as Bharathas.
200-ojo jubiliejaus biteris yra ne toks aštrus, tačiau kartesnis už garsųjį originalą. Išvardyti šie skirtingi ingredientai: brandintas romas, šventagaršvės (lot. Angelica) šaknis, muskato riešutas ir Romos pelynas.
Galima daryti išvadą, kad šių ingredientų nėra jų tradiciniuose aromatiniuose biteriuose, tačiau bet kuriuo atveju, mažai kas supranta, kas iš tikrųjų yra tame geltonai užsuktame buteliuke.
Kaip išlaikyti paslaptį du šimtmečius?
„Angostura“, siekdama apsaugoti savo receptą, laikosi slaptumo ir gudrybių, tarsi iš Šaltojo karo šnipų trilerio.
„Angostura“ gamykloje yra saugoma patalpa su dideliu pramoniniu malūnu ir didelėmis talpyklomis, ant kurių puikuojasi kultinis per didelio dydžio etiketės dizainas. Čia gaminami įžymieji biteriai. Fotografuoti šioje patalpoje draudžiama.
Receptas žinomas tik penkiems anoniminiams darbuotojams, vadinamiems gamintojais. Net tie, kurie yra „Angostura“ valdybos nariai, nieko nežino.
„Labai mažai žinau, kaip visa tai valdoma, nes tai valdoma labai slaptai. Komplekse yra labai nedaug žmonių, kurie turi galimybę gaminti tai, ką mes vadiname „mikstūra“, – sako Bharathas.
Penkiems gamintojams neleidžiama skristi tuo pačiu lėktuvu ar keliauti tomis pačiomis transporto priemonėmis. Net ir tada, kai jie derina augalines medžiagas, kad pagamintų biterius, gamintojai dirba po vieną saugiame kambaryje be langų, iš kurio atsiveria vaizdas į pagrindinę gamybos zoną.
„Gamintojai įsitikina, kad viskas yra teisinga, ir siunčia viską per ten, kad būtų sumalta, o tada infuzuojama
Iš esmės, kai ji patenka į tą lataką, kai jau yra susmulkinta, būtų neįmanoma tiksliai išsiaiškinti, koks yra kiekvienos rūšies komponentas“, – teigia Pietrekas.
Pagal susitarimą, sudarytą su Trinidado ir Tobago muitine, visoms importuojamoms augalinėms medžiagoms suteikiamas skaitmeninis kodas, kuris keičiasi, kad bet kuris, slapčia žvilgtelėjęs į dokumentus, liktų nežinioje.
Distiliavimo gamykla taip pat esą importuoja daug botaninių medžiagų, kurios nenaudojamos gaminant jos biterius, kad tik suklaidintų potencialius šnipus.
Ar paslaptis yra būtina?
Net jei kam nors pavyktų atrasti augalines medžiagas, naudojamas „Angostura Bitters“ gamybai, ar būtų įmanoma atkartoti originalą?
Gaminant biterius yra daug kintamųjų. Skonį lemia ne tik botaninių ingredientų sąrašas.
Distiliuotas spiritas, kuriame mirkomi augaliniai augalai, vanduo, naudojamas mišiniui skiesti, ir net aplinkos veiksniai, tokie kaip temperatūra ir drėgmė, gali turėti įtakos galutinio produkto skoniui ir intensyvumui.
Be to, iš skirtingų vietų gaunami botaniniai augalai gali suteikti skirtingą galutinio produkto skonį.
„Net jei turėtumėte visus tikslius ingredientus, bet nežinotumėte jų santykio, galėtumėte suklysti bet kuriuo iš milijono skirtingų būdų“, – sako DiMonriva.
Dalis „Angostura“ gamybos patalpų paversta muziejumi, kuriame eksponuojami prekės ženklo istorijos artefaktai.
Bene unikaliausias ir įdomiausias muziejaus skyrius – vitrina, pilna padirbtų „Angostura“ butelių, atgabentų net iš Meksikos, Nyderlandų ir Lenkijos.
„Ne veltui turime muziejų. Tame muziejuje pamatysite, kad istoriškai nuo tada, kai biteriais imta domėtis, buvo pagaminta daugybė kopijų“, – sako Ianas Forbesas, kompanijos veiklos vadovas.
Šis prekės ženklas ne kartą buvo tapęs šiurkščių prekės ženklo pažeidimų taikiniu.
„Kaip tik šią savaitę vienas iš direktorių atkreipė mano dėmesį į gaminį, kuris prisistato kaip mūsų biteriai. Jis turi geltoną dangtelį ir per didelę etiketę“, – teigia Forbesas.
Dabartinėje milžiniškų tarptautinių alkoholinių gėrimų kompanijų aplinkoje „Angostura“ yra mažos Karibų jūros šalies kompanija, kurios akcijomis prekiaujama viešai ir kuri gamina vieną ikoniškiausių pasaulyje barmenų naudojamų produktų.
Be tam tikros apsaugos „Angostura Bitters“ konkurencingoje ir neapibrėžtoje rinkoje galėtų būti labai lengvai aplenkti.
Išskirtinė pakuotė ir slaptas receptas prisideda prie prekės ženklo mistiškumo ir pramonės ikonos statuso.
„Manau, kad paslaptis yra svarbi, ir manau, kad su ja susijęs slaptumas yra svarbus.
Manau, kad dėl to esame unikalūs, ir manau, kad taip bus ir toliau. Nėra jokios priežasties, dėl kurios turėtume atskleisti formulę“, – sako Bharathas.
Ar „Angostura“ sugebės išlaikyti šią paslaptį dar 200 metų? Tai parodys tik laikas. Tačiau kol kas paslaptis saugi Port of Speine.
