Jei klimato mokslininkai, politikos formuotojai ir aplinkosaugos aktyvistai dar nepaaiškino, kad mūsų planeta pasmerkta pražūčiai, galbūt tai padarys Volstritas: bankų magnatai yra naujausi ir galbūt labiausiai savanaudiški, prisijungę prie choro, skelbiančio pavojaus signalą dėl niūrios perspektyvos išvengti klimato katastrofos.
Finansų gigantai beveik atsisakė kurti tvarią ateitį
Neseniai žurnale „Scientific American“ paskelbtame pranešime teigiama, kad finansų gigantai „Morgan Stanley“, „JPMorgan Chase“ ir Tarptautinis finansų institutas beveik atsisakė kurti tvarią ateitį.
Vietoj to jie keičia savo strategijas, kad sparčiai šylančioje Žemėje išliktų pelningi, investuodami į tokius sektorius kaip oro kondicionavimas, ir atsisakydami švarios energijos įsipareigojimų, kurie anksčiau buvo pramonės standartas.
Nuotaikos keičiasi, nes Paryžiaus susitarimas – didžiulis tarptautinis susitarimas, kuriuo siekiama, kad pasaulinis atšilimas neviršytų 2 laipsnių pagal Celsijų, o tai jau ir taip žema riba, – atrodo kaip neįgyvendinama svajonė.
Naujausi moksliniai tyrimai parodė, kad greičiausiai jau peržengėme 1,5 laipsnio pagal Celsijų ribą ir sparčiai viršijame 2 laipsnių ribą.
„Dabar tikimės 3 laipsnių pasaulio“, – rašė „Morgan Stanley“ analitikai, analizuodami ŠVOK akcijų ateities sandorius, pakartodami ankstesnę „JPMorgan Chase“ analizę, kurioje pažymėta, kad dėl visuotinio atšilimo išgyvename „naują klimato erą“.
Tikriausiai tai nenuostabu, nes JAV politikos formuotojai ėmė atvirai neigti klimato kaitą. Nors už tai galime dėkoti įvairių grupių įstatymų leidėjams, naujoji Donaldo Trumpo vadovaujama administracija drąsiai žengia į priekį, pašalindama JAV iš Paryžiaus susitarimo, užsipuldama atsinaujinančiąją energiją ir net šaukdama, kad klimato kaita gali būti „gera“.
Didieji bankai nėra vieninteliai
Didieji bankai – ne vienintelės finansų įstaigos, atsisakančios klimato kaitos. Pastaruosius kelerius metus didžiosios draudimo bendrovės atsitraukia nuo didėjančių išlaidų ir nerimą keliančių rizikos prognozių, susijusių su sparčiai šylančia mūsų žeme.
Tokios JAV valstijos kaip Kalifornija ir Florida susidūrė su draudikų pasitraukimu iš didelės rizikos teritorijų, nes padažnėję gaisrai, purvo nuošliaužos ir uraganų sukeliami potvyniai išgąsdino verslininkus.
Draudimo milžinai, siekdami pasinaudoti klimato tragedijomis, kaltino didelės rizikos vietoves ir pernelyg griežtą reguliavimą, kad galėtų pasinaudoti mokesčių mokėtojų gelbėjimo priemonėmis ir dereguliavimu.
Tuo tarpu protestuotojai prieš klimato kaitą ir vartotojų teisių gynėjai puolė draudimo bendroves už tai, kad jos ir toliau draudžia iškastinio kuro milžinus, nors jos ir skundžiasi dėl klimato kaitos nulemtos nestabilios rinkos.
Apskritai tai visiškai aiškus prieštaravimo tarp verslo tikslų ir veiksmų klimato srityje pavyzdys.
Milijardieriams tuštinant vietinius vandens išteklius, o technologijų monopolijoms išmetant į žemę kalnus elektroninių atliekų, nenuostabu, kad finansų institucijos ima suprasti užuominą ir atsisako pažadų dėl klimato kaitos.
Kaip „SciAm“ sakė Tarptautinio finansų instituto atstovas spaudai, „bankų sektorius gali remti perėjimą nuo iškastinio kuro prie švarios energijos, tačiau kapitalas judės tik tada, kai tai bus ekonomiškai pagrįsta“.
Kol kas viso to apibendrinimas galėtų būti labai trumpas ir akivaizdus – šiuo metu labiau naudinga plėšti žemę nei ją gelbėti.
