Ilgą laiką mokslininkai manė, kad širdies smūgius daugiausia sukelia užsikimšusios arterijos dėl „blogojo“ cholesterolio (MTL). Tačiau naujas Suomijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkų tyrimas keičia mūsų supratimą apie šią rimtą sveikatos problemą.
Žmogaus kūne slapta tūnančios bakterijos
Jie rado įrodymų, kad kai kuriuos širdies smūgius iš tikrųjų gali sukelti arterijose daugelį metų slapta tūnančios bakterijos.
Tyrėjai nagrinėjo, kas vyksta žmonėms, sergantiems vainikinių arterijų liga – būkle, kai kraują į širdį tiekiančios arterijos susiaurėja.
Šios arterijos dažnai turi riebalinių sankaupų, vadinamų apnašomis, kurios gausios cholesterolio. Tačiau įdomu tai, kad mokslininkai šiose apnašose aptiko dar kai ką – mažytes bakterijų bendruomenes, vadinamas bioplėvelėmis.
Bioplėvelė – tai lipni bakterijų grupė, galinti tyliai gyventi žmogaus organizme nesukeldama jokių ligos požymių. Tokios bakterijos gali likti pasislėpusios apnašose daugelį metų ar net dešimtmečių. Kadangi jas dengia bioplėvelės sluoksnis, imuninė sistema jų nepastebi, o antibiotikai negali sunaikinti.
Tyrimas rodo, kad jei žmogus suserga virusine infekcija ar patiria kitokį stresą, šios paslėptos bakterijos gali „prabusti“ ir vėl pradėti daugintis. Tai sukelia uždegimą – imuninės sistemos reakciją, kuri gali praplėšti apnašas. Kai taip nutinka, gali susiformuoti kraujo krešulys ir įvykti širdies smūgis.
Bakterijų įtaka širdies smūgių rizikai
Profesorius Pekka Karhunen, vienas iš pagrindinių tyrėjų, paaiškino, kad iki šiol širdies smūgiai daugiausia buvo aiškinami oksiduoto MTL žala. Tačiau jų komanda aiškiai aptiko arterijų apnašose bakterijų DNR, kilusią iš įprastų burnos bakterijų. Tai pirmas tvirtas įrodymas, kad bakterijos gali turėti įtakos širdies smūgių rizikai.
Norėdami patvirtinti rezultatus, tyrėjai sukūrė specialų antikūną bakterijoms aptikti. Kai jie ištyrė arterijų audinius, aiškiai pamatė bioplėveles.
Tais atvejais, kai žmonėms įvyko širdies smūgis, buvo nustatyta, kad bakterijos atsiskyrė nuo bioplėvelės, o imuninė sistema į tai reagavo. Ši reakcija sukėlė apnašų plyšimą.
Gali atsiverti keliai naujiems gydymo būdams
Šie atradimai svarbūs, nes gali pakeisti širdies smūgių prevenciją ir gydymą. Ateityje gydytojai galbūt galės diagnozuoti ar gydyti bakterines infekcijas, pasislėpusias arterijų apnašose. Netgi gali būti įmanoma sukurti vakciną, kuri užkirstų kelią bakterijoms sukelti širdies smūgį.
Tyrimą atliko Tamperės ir Oulu universitetų, Suomijos sveikatos ir gerovės instituto bei Oksfordo universiteto komandos. Jie naudojo staiga mirusių žmonių bei pacientų, kuriems atlikta arterijų operacija, audinių mėginius.
Šis tyrimas praplečia mūsų supratimą apie širdies sveikatą. Jis rodo, kad širdies smūgius gali sukelti ne tik riebus maistas ir cholesterolis, bet ir paslėptos infekcijos. Nors reikia daugiau tyrimų, šie rezultatai gali suteikti naujų būdų, kaip ateityje apsaugoti žmones nuo širdies smūgių.
Taigi, naujasis tyrimas pateikia tvirtų įrodymų, siejančių bakterines bioplėveles su širdies smūgiais. Rezultatai meta iššūkį tradicinei nuomonei, kad kaltas yra vien tik cholesterolis. Vietoje to, arterijose pasislėpusios infekcijos gali atlikti svarbų vaidmenį, ypač suaktyvėjus stresui ar kitoms infekcijoms.
Tyrimas atveria įdomių galimybių kurti naujus gydymo būdus, įskaitant vakcinas, ir gali padėti rasti geresnius metodus širdies smūgiams užkirsti, nukreipiant pastangas į bakterijas, o ne vien tik į cholesterolio kiekio kontrolę.
