Vaistų organizme gali jau seniai nebebūti, tačiau jų paliktas pėdsakas gali išlikti netikėtoje vietoje – žarnyno mikrobiome. Naujas tyrimas rodo, kad kai kurių įprastų vaistų vartojimas gali būti siejamas su žarnyno bakterijų pokyčiais, pastebimais net praėjus keleriems metams po gydymo pabaigos.
Ištyrę daugiau kaip 2,5 tūkst. žmonių, mokslininkai nustatė, kad kai kurių dažnai vartojamų vaistų palikti pokyčiai žarnyno mikrobiome gali būti pastebimi net praėjus keleriems metams po gydymo pabaigos.
Tai leidžia manyti, kad tyrinėjant žmogaus žarnyne gyvenančius mikroorganizmus gali būti svarbu žinoti ne tik tai, kokius vaistus jis vartoja šiuo metu, bet ir jo ankstesnių vaistų vartojimo istoriją.
Ypač įdomu tai, kad ilgalaikis ryšys pastebėtas ne tik vartojant antibiotikus. Tam tikri mikrobiomo pokyčiai buvo siejami ir su vaistais nuo nerimo bei depresijos, taip pat preparatais, vartojamais sergant širdies ir kraujagyslių ligomis ar esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui.
Žarnyne gali išlikti seniai vartotų vaistų pėdsakų
Mokslininkai analizavo Estijos mikrobiomo kohortos dalyvių išmatų mėginius ir receptinių vaistų vartojimo duomenis. Jie siekė išsiaiškinti, ar anksčiau vartoti vaistai atsispindi dabartinėje žmogaus žarnyno mikrobiomo sudėtyje.
Žarnyno mikrobiomu vadinama didžiulė virškinamajame trakte gyvenančių bakterijų ir kitų mikroorganizmų bendrija. Šie mikroorganizmai dalyvauja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesuose bei sąveikauja su žmogaus imunine sistema.
Kad vaistai gali paveikti šias mikroorganizmų bendrijas, mokslininkams žinoma jau seniai. Akivaizdžiausias pavyzdys – antibiotikai. Jie skirti bakterijoms naikinti, todėl kartu su infekciją sukeliančiais mikroorganizmais gali paveikti ir naudingųjų bakterijų populiacijas.
Tačiau naujajame tyrime mokslininkus ypač sudomino tai, kiek ilgai gali išlikti su vaistų vartojimu susiję mikrobiomo skirtumai.
Nemažos dalies tirtų preparatų atveju sąsajų su žarnyno mikrobiomu buvo galima aptikti net praėjus keleriems metams po to, kai žmonės nustojo juos vartoti.
Poveikis siejamas ne tik su antibiotikais
Mokslininkai nustatė ilgalaikių sąsajų su keliomis vaistų grupėmis – antidepresantais, beta adrenoblokatoriais, protonų siurblio inhibitoriais ir benzodiazepinais.
Beta adrenoblokatoriai dažnai skiriami sergant širdies ir kraujagyslių ligomis, protonų siurblio inhibitoriai mažina skrandžio rūgšties gamybą ir dažnai vartojami esant refliuksui, o benzodiazepinai gali būti skiriami nerimui bei kai kurioms kitoms būklėms gydyti.
Vienas netikėtesnių rezultatų buvo susijęs būtent su benzodiazepinais. Jų vartojimo sąsaja su žarnyno mikrobiomo pokyčiais buvo panaši į pastebėtą vartojant plataus veikimo spektro antibiotikus, galinčius paveikti daugybę skirtingų bakterijų rūšių.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad net tai pačiai vaistų grupei priklausantys preparatai nebūtinai buvo siejami su vienodais mikrobiomo pokyčiais.
Tai gali būti svarbu atliekant būsimus tyrimus, nes vienos grupės vaistų vertinimas kaip visiškai vienodų gali paslėpti poveikį, būdingą konkretiems preparatams.
Pokyčiai pastebėti ir pradėjus arba nustojus vartoti vaistus
Mokslininkai turėjo galimybę išanalizuoti ir pakartotinius mažesnės dalyvių grupės išmatų mėginius. Tai leido stebėti, kas vyksta su žarnyno mikrobiomu žmonėms pradėjus arba nustojus vartoti tam tikrus vaistus.
Vaistų vartojimo pokyčius lydėjo ir žarnyno mikroorganizmų sudėties pokyčiai. Pakartotinė analizė parodė išliekančių sąsajų su protonų siurblio inhibitoriais, selektyviaisiais serotonino reabsorbcijos inhibitoriais (SSRI) ir kai kuriais antibiotikais, įskaitant penicilinų derinius bei makrolidus.
Vis dėlto pakartotinai tirtų žmonių grupė buvo palyginti nedidelė. Todėl rezultatai neįrodo, kad kiekvieną nustatytą mikrobiomo pokytį tiesiogiai sukėlė konkretus vaistas. Tačiau gauti duomenys sustiprina prielaidą, kad kai kurie preparatai iš tiesų gali daryti įtaką žarnyno aplinkai.
Kodėl tai svarbu ne tik vaistus vartojantiems žmonėms?
Mokslininkai vis dažniau tiria, ar žarnyno bakterijų sudėties skirtumai yra susiję su įvairiomis ligomis ir kitais sveikatos aspektais.
Tačiau jeigu žmogaus mikrobiome tebėra matomi prieš daugelį metų vartotų vaistų pėdsakai, tai gali apsunkinti tokių tyrimų rezultatų vertinimą.
Pavyzdžiui, mokslininkai gali nustatyti, kad tam tikra liga sergančių žmonių žarnyne yra kitokia bakterijų sudėtis. Tačiau jeigu dalis tiriamųjų anksčiau vartojo mikrobiomą pakeitusių vaistų, bent dalį pastebėtų skirtumų galėtų paaiškinti būtent ankstesnis gydymas, o ne pati liga.
Todėl tyrimo autoriai mano, kad mikrobiomo tyrimuose gali būti svarbu vertinti gerokai ilgesnę žmogaus vartotų vaistų istoriją, o ne apsiriboti tik tais preparatais, kuriuos jis vartoja mėginio paėmimo metu.
Tai nereiškia, kad šie vaistai yra žalingi
Tyrimo rezultatų nereikėtų suprasti kaip įrodymo, kad šie dažnai skiriami vaistai kenkia žarnynui ar kad žmonės turėtų nustoti juos vartoti.
Tyrimas nustatė sąsajas tarp vaistų vartojimo ir mikrobiomo skirtumų, tačiau neįrodė, kad šie pokyčiai sukelia ligas. Taip pat nenustatyta, kad nutraukus vaisto vartojimą mikrobiomas būtinai sugrįžtų į ankstesnę būklę.
Daugelis tirtų preparatų yra svarbūs gydant dažnas sveikatos problemas, todėl remiantis vien šio tyrimo rezultatais gydymo keisti ar savavališkai nutraukti nereikėtų.
Tyrimas veikiau iškelia kitą įdomų klausimą: pažvelgę į šiandieninį žmogaus žarnyno mikrobiomą, mokslininkai gali matyti ne tik dabartinės mitybos, gyvenimo būdo ir sveikatos būklės poveikį, bet ir savotiškus jo ankstesnio gydymo pėdsakus.
Taigi receptas baigiasi išgėrus paskutinę vaisto dozę, tačiau jo poveikio žarnynui pėdsakai gali išlikti gerokai ilgiau.
