Kai dauguma žmonių galvoja apie širdies sveikatą, jie dažnai sutelkia dėmesį į du svarbius rodiklius: kraujospūdį ir pulsą.
Kadangi abu šie rodikliai susiję su širdimi, daugelis žmonių mano, kad jie visada kyla ir krinta kartu. Iš tiesų jie rodo skirtingus dalykus ir ne visada kinta ta pačia kryptimi.
Žmogus gali turėti aukštą kraujospūdį ir kartu lėtą pulsą. Nors toks derinys gali atrodyti neįprastas, jis nėra retas ir gali suteikti svarbių užuominų apie žmogaus sveikatos būklę.
Kuo skiriasi kraujospūdis ir pulsas?
Kraujospūdis rodo jėgą, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles. Kiekvieną kartą, kai širdis plaka, ji išstumia kraują po visą kūną.
Kraujospūdis nurodomas dviem skaičiais. Pirmasis skaičius, vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu, rodo slėgį, kai širdis išstumia kraują.
Antrasis skaičius, vadinamas diastoliniu kraujospūdžiu, rodo slėgį, kai širdis atsipalaiduoja tarp susitraukimų. Daugumai suaugusiųjų sveikas kraujospūdis yra mažesnis nei 120/80 mmHg. Kraujospūdis, kuris išlieka 130/80 mmHg ar aukštesnis, paprastai laikomas aukštu ir padidina širdies ligų, insulto, inkstų ligų bei kitų rimtų sveikatos problemų riziką.
Pulsas, dar vadinamas širdies susitraukimų dažniu, yra kartų skaičius, kurį širdis susitraukia per vieną minutę. Daugumai suaugusiųjų normalus širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje yra nuo 60 iki 100 susitraukimų per minutę. Širdies susitraukimų dažnis ramybės būsenoje, mažesnis nei 60 susitraukimų per minutę, vadinamas bradikardija.
Kai kuriems žmonėms, ypač sportininkams ir tiems, kurie reguliariai sportuoja, lėtas pulsas yra visiškai normalus reiškinys, nes jų širdys kraują pumpuoja efektyviau. Tačiau kitiems žmonėms lėtas pulsas gali būti ženklas, kad širdies elektrinė sistema veikia netinkamai arba kad yra kita sveikatos problema.
Kodėl aukštas kraujospūdis ir lėtas pulsas gali pasireikšti kartu?
Taigi, kodėl aukštas kraujospūdis ir lėtas pulsas gali pasireikšti tuo pačiu metu? Atsakymas glūdi sudėtingose organizmo reguliavimo sistemose. Kraujospūdis priklauso nuo to, kaip stipriai širdis pumpuoja kraują, kiek kraujo teka per organizmą ir kokio pločio yra kraujagyslės.
Širdies ritmą reguliuoja daugiausia širdies viduje susidarantys elektriniai signalai ir nervų sistema. Kadangi šios sistemos reguliuojamos skirtingai, viena gali keistis, o kita – ne.
Viena iš dažniausių šios sąsajos priežasčių yra vaistai. Gydytojai dažnai skiria beta adrenoblokatorius aukšto kraujospūdžio, nereguliarių širdies ritmų, krūtinės skausmo ar širdies nepakankamumo gydymui. Šie vaistai sumažina streso hormonų poveikį širdžiai, todėl ji plaka lėčiau ir su mažesne jėga.
Dėl to pulsas gali tapti žemesnis nei įprastai. Tačiau kai kuriems žmonėms aukštas kraujospūdis gali išlikti dėl kitų sveikatos sutrikimų arba dėl to, kad vaistas pats savaime nepakankamai sumažina kraujospūdį.
Kita galima priežastis – aortos vožtuvo stenozė. Esant šiai būklei, aortos vožtuvas tampa nelankstus ir susiaurėja, todėl kraujui sunkiau ištekėti iš širdies. Širdis turi dirbti daug intensyviau, kad kraują išstumtų per susiaurėjusį vožtuvą. Šis papildomas krūvis gali padidinti kraujospūdį, o širdies funkcijos pokyčiai taip pat gali lemti lėtesnį pulsą.
Retais atvejais aukštas kraujospūdis ir lėtas pulsas gali pasireikšti kartu su tam tikrais širdies ritmo sutrikimais, problemomis, susijusiomis su natūraliu širdies stimuliatoriumi, padidėjusiu slėgiu kaukolėje po sunkios galvos traumos arba skydliaukės sutrikimais. Šios būklės reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei pastebite aukštą kraujospūdį kartu su lėtu pulsu, ypač jei taip pat jaučiate krūtinės skausmą, dusulį, galvos svaigimą, alpimą, sąmonės sutrikimą ar stiprų silpnumą, turėtumėte nedelsdami kreiptis į gydytoją. Šie simptomai gali būti rimtos širdies problemos, kuriai reikia skubaus gydymo, požymiai.
Gydytojai gali rekomenduoti atlikti tokius tyrimus kaip elektrokardiogramą (EKG), kraujo tyrimus, echokardiogramą arba 24 valandų širdies veiklos stebėjimą, siekdami nustatyti pagrindinę priežastį. Gydymas priklauso nuo to, kas sukelia problemą. Jis gali apimti vaistų dozės koregavimą, pagrindinės širdies ligos gydymą, kai kuriais atvejais širdies stimuliatoriaus implantaciją arba sveiką gyvenimo būdą.
Net jei jaučiatės gerai, svarbu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir pulsą. Širdžiai palanki mityba, druskos vartojimo mažinimas, reguliari fizinė veikla, sveiko svorio palaikymas, rūkymo vengimas, alkoholio vartojimo ribojimas, pakankamas miegas ir streso valdymas – visa tai padeda išlaikyti sveiką širdį.
Reguliarios apžiūros pas gydytoją taip pat leidžia anksti nustatyti problemas, kol \jos netapo rimtesnės.
Širdis yra nuostabus organas, o jos signalai kartais gali atrodyti painūs. Žinojimas, ką reiškia kraujospūdis ir pulsas – ir kodėl jie ne visada kinta kartu – gali padėti jums anksti atpažinti galimas problemas ir bendradarbiauti su gydytoju, kad jūsų širdis išliktų sveika dar daugelį metų.
