Niujorko universiteto „Langone Health“ atlikto tyrimo duomenimis, naujai atrasta žarnyno imuninės ląstelės rūšis gali būti raktas, padedantis įminti paslaptį, kodėl vieniems žmonėms išsivysto alergija maistui, o kitiems – ne.
Ypatingos imuninių ląstelių grupės žarnyne vaidmuo
Naujame tyrime paaiškinta, kaip organizmas išmoksta toleruoti nekenksmingas medžiagas, pavyzdžiui, maistą, nepradėdamas imuninės atakos.
Paprastai imuninė sistema turi išlaikyti pusiausvyrą – ji turi kovoti su realiomis grėsmėmis, pavyzdžiui, virusais, ir ignoruoti tai, kas nėra pavojinga, pavyzdžiui, maiste esančius baltymus.
Kai ši sistema nesuveikia, gali atsirasti alergija. Iki šiol mokslininkai iki galo nesuprato, kaip organizmas išmoksta toleruoti maistą.
Tačiau šis naujas tyrimas atskleidė, kad už taikos palaikymą gali būti atsakinga ypatinga imuninių ląstelių grupė žarnyne, vadinama tolerogeninėmis dendritinėmis ląstelėmis.
Šios ląstelės padeda imuninei sistemai išvengti perdėtos reakcijos į maisto baltymus, nes moko kitas imunines ląsteles, vadinamas T ląstelėmis, veikti priešuždegimiškai.
Tai reiškia, kad kitą kartą, kai organizmas pamatys tą patį maisto baltymą, imuninė sistema nepuls – ji išliks rami.
Šioms specialioms ląstelėms neatliekant savo darbo, imuninė sistema gali maistą traktuoti kaip kenksmingą įsibrovėlį ir sukelti alergines reakcijas.
Tyrėjai nustatė, kad šių tolerogeninių dendritinių ląstelių tinkamas veikimas priklauso nuo dviejų specifinių baltymų – RORγt ir Prdm16. Kai šių baltymų trūksta, apsauginis imuninis atsakas sutrinka.
Eksperimentų su pelėmis metu nustatyta, kad pelėms, neturinčioms funkcionuojančių tolerogeninių dendritinių ląstelių, dažniau išsivystė alergija maistui ir astma. Jos turėjo mažiau raminamųjų T ląstelių ir daugiau agresyvių, uždegiminių ląstelių, kurios sukėlė alergijos simptomus.
Svarbus žingsnis link naujų gydymo būdų
Naujasis tyrimas grindžiamas ankstesniu tos pačios grupės darbu, kuris parodė, kad pastarosios ląstelės taip pat vaidina svarbų vaidmenį toleruojant naudingas žarnyno bakterijas.
Šios bakterijos yra labai svarbios virškinimui ir bendrai sveikatai, o imuninė tolerancija joms yra tokia pat svarbi kaip ir tolerancija maistui.
Įdomu tai, kad mokslininkai panašių ląstelių rado ir žmogaus žarnyno audiniuose. Nors reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima išsiaiškinti, kiek šios ląstelės paplitusios tarp žmonių ir ar jos taip pat veikia ir kitose kūno dalyse, šis atradimas atveria duris naujiems gydymo būdams.
Pasak vyriausiojo tyrėjo daktaro Dano Littmano, siekiama ištirti, ar šios ląstelės galėtų būti panaudotos maisto alergijai sustabdyti.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra alergiškas žemės riešutams, gydytojai vieną dieną galėtų panaudoti tolerogenines dendritines ląsteles, kad padėtų jo imuninei sistemai „išmokti“ priimti žemės riešutų baltymus be reakcijos.
Toliau tyrėjų komanda planuoja ištirti, kaip šios specialios imuninės ląstelės formuojasi ir kokių signalų joms reikia, kad išliktų aktyvios. Jie tikisi, kad šios žinios ateityje padės geriau gydyti alergiją maistui ir galbūt net kai kurias autoimunines ligas.
