Mokslininkai teigia, kad naujas tikslinis gydymas katėms, sergančioms galvos ir kaklo vėžiu, ateityje taip pat gali padėti išgelbėti žmonių gyvybes.
Pirmą kartą atliktas klinikinis šio gydymo tyrimas parodė, kad daugiau nei trečdaliui gydytų kačių (35 %) liga buvo suvaldyta sulaukiant tik minimalių šalutinių pasekmių.
Amerikos mokslininkų komandos teigimu, šis vaistas greičiausiai bus veiksmingas ir žmonėms, sergantiems galvos ir kaklo plokščialąsteline karcinoma (GKPK, kuri yra žinoma kaip mirtina ir sunkiai gydoma liga).
„Šiame tyrime padarytos dvi pagrindinės išvados. Jis parodė, kad galima veikti transkripcijos faktorių, kuris skatina onkogenezę, o tai anksčiau buvo labai sunku padaryti.
Be to, jis parodė, kad vėžiu sergantys naminiai gyvūnai gali būti geras žmogaus ligos pavyzdys ir kad klinikiniai tyrimai su naminiais gyvūnais gali duoti patikimesnius rezultatus nei bandymai su pelėmis“, – sakė tyrimo vyresnysis autorius profesorius Danielis Johnsonas.
Prof. Johnsonas teigia, kad šis vaistas yra pirmasis, kuris veikia transkripcijos faktorių STAT3, esantį įvairiuose kietuose ir skystuose vėžiniuose navikuose, įskaitant daugumą GKPK atvejų.
Nuo ko viskas prasidėjo?
Idėja išbandyti GKPK vaistą naminėms katėms kilo, kai tyrimo pirmoji autorė dr. Jennifer Grandis pasikalbėjo su savo seserimi, kuri yra veterinarė.
Naminių kačių burnos vėžys, įskaitant GKPK, yra labai sunkiai gydomas, ir dauguma gyvūnų miršta per du ar tris mėnesius nuo diagnozės.
„Katės ir žmogaus GKPK yra labai panašūs klinikiniu, histopatologiniu ir imunologiniu požiūriu“, – sakė Kalifornijos universiteto San Francisko profesorius Johnsonas.
Vienas iš bandyme dalyvavusių kačių buvo devynerių metų juodas trumpaplaukis naminis katinas Jakas. Jam buvo diagnozuota GKPK, ir veterinarai jam prognozavo tik 6–8 savaites gyvenimo.
„Tai buvo tarsi smūgis į pilvą. Norėjome praleisti su juo daugiau laiko. Kai sužinojau apie šį klinikinį tyrimą, supratau, kad noriu, jog jis jame dalyvautų“, – sakė jo šeimininkė Tina Thomas.
Jakas vieną mėnesį lankė savaitinius gydymo seansus, ir per tą laiką jo simptomai ir ašarojimas reikšmingai pagerėjo. Galiausiai jis gyveno daugiau nei aštuonis mėnesius ilgiau nei buvo numatyta pagal blogiausią diagnozę.
„Mums tai buvo labai svarbu, nes jis buvo čia, mūsų gyvenime. Per tą laiką mano sūnus baigė koledžą, o dukra – magistro studijas. Jakas su mumis praleido dar vienas Kalėdas ir labai mėgo mūsų Kalėdų eglutę. Jis buvo vertas visų mūsų pastangų“, – prisimena Tina.
Pasiekti puikūs tyrimo rezultatai
Remiantis žurnale „Cancer Cell“ paskelbtu tyrimu, nė vienai iš tyrime dalyvavusių kačių nepasireiškė šalutinis poveikis, kuris būtų susijęs su gydymu, išskyrus lengvą anemiją. Iš 20 į tyrimą įtrauktų kačių septynios per tyrimo laikotarpį parodė dalinį atsaką arba stabilią būklę.
Iš septynių, kurios reagavo į gydymą, vidutinė išgyvenamumo trukmė po gydymo buvo 161 diena.
Kai tyrimo komanda ištyrė gydytų kačių navikus ir kraujo mėginius, pastebėjo, kad junginys veikė dviem būdais.
Jis ne tik blokavo STAT3 aktyvumą, bet ir padidino PD-1, baltymo, susijusio su imuniniu atsaku į vėžį, lygį.
„Šis tyrimas yra puikus pavyzdys, kaip galime atsargiau apgalvoti labai ribotų išteklių skyrimą laboratorinių pelių tyrimams, kurie nėra netgi geriausi žmogaus vėžio modeliai.
Bendradarbiaudami su veterinarijos onkologais ir atliekant klinikinius tyrimus su naminiais gyvūnais, galime daug sužinoti apie šių vaistų veikimą, tuo pačiu padėdami žmonių augintiniams. Nė vienam iš šių bandymų dalyvavusių kačių nebuvo padaryta jokios žalos, o daugelis jų sulaukė naudos“, – teigė dr. Grandis.
Mokslininkai teigia, kad klinikiniai bandymai su naminiais gyvūnais gali būti „kur kas geresnis“ modelis, leidžiantis įvertinti vaistų poveikį žmonėms, palyginti su bandymais su laboratorinėmis pelėmis.
Šiuo metu komanda bendradarbiauja su nedidele biotechnologijų įmone, siekdama tobulinti naują junginį klinikinių bandymų su naminiais gyvūnais ir žmonėmis metu.
