Atlikus didelės apimties tyrimą nustatyta, kad įvairių rūšių gėrimai yra susiję su tikimybe susirgti depresija ir nerimo sutrikimais.
Žurnale „Journal of Affective Disorders“ paskelbtame tyrime atskleidžiama, kad didesnis saldžių ir dirbtinai saldintų gėrimų vartojimas susijęs su didesne depresijos rizika jaunesniems suaugusiesiems, o vaisių sultys ir kava buvo susiję su mažesne depresijos ir nerimo rizika visose amžiaus grupėse.
Kaip vyko mokslinis tyrimas?
Kinijos Wenzhou medicinos universitete dirbantys mokslininkai atliko tyrimą, siekdami išsiaiškinti, kaip gėrimų pasirinkimas gali paveikti depresijos ir nerimo sutrikimų riziką.
Nors ankstesniuose tyrimuose buvo užsiminta apie galimas sąsajas tarp mitybos ir psichikos sveikatos, daugumoje jų dėmesys buvo sutelktas į plačius mitybos modelius arba mažas grupes.
Buvo mažiau aiškumo, kaip konkretūs gėrimai susiję su psichikos sveikatos rezultatais, ypač skirtingose amžiaus grupėse.
Kadangi pasaulyje daugėja psichikos sveikatos sutrikimų, tyrėjų grupė norėjo ištirti, ar dažniausiai vartojami gėrimai – saldūs gaivieji gėrimai, dietiniai gėrimai, vaisių sultys, kava, pienas ir arbata – yra susiję su ilgalaikėmis psichikos sveikatos pasekmėmis ir ar vienos rūšies gėrimų pakeitimas kita gali turėti įtakos.
Siekdami atsakyti į šiuos klausimus, mokslininkai naudojo „UK Biobank“ – didelio masto sveikatos tyrimo, kuriame stebima daugiau kaip 500 000 Jungtinės Karalystės gyventojų – duomenis.
Šiame tyrime jie daugiausia dėmesio skyrė 188 355 suaugusiems žmonėms nuo 37 iki 73 metų amžiaus. Dalyviai 2009-2012 m. internetu užpildė vieną ar daugiau mitybos apklausų.
Šiose apklausose buvo fiksuojama, kiek porcijų konkrečių gėrimų dalyviai suvartojo praėjusią dieną. Viena porcija buvo apibrėžiama kaip stiklinė, skardinė, dėžutė arba 250 mililitrų.
Tyrimo metu buvo stebimi šešių rūšių gėrimai: cukrumi saldinti gėrimai (pvz., gaivieji gėrimai), dirbtinai saldinti gėrimai (pvz., dietiniai gazuoti gėrimai), grynos vaisių ir daržovių sultys, pienas, kava ir arbata.
Bandydami nustatyti psichikos sveikatos būklę, tyrėjai analizavo 11 metų ligoninių ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų įrašus. Jie nustatė naujas depresijos ir nerimo diagnozes naudodami standartizuotus medicininius kodus. Žmonės, kurie tyrimo pradžioje jau sirgo depresija ar nerimu, nebuvo įtraukti į tyrimą.
Atliekant analizę buvo atsižvelgta į įvairius gyvenimo būdo, mitybos ir sveikatos veiksnius, galinčius turėti įtakos psichikos sveikatai, įskaitant amžių, lytį, socialinę ir ekonominę padėtį, fizinį aktyvumą, kūno svorį, miego įpročius, rūkymą, alkoholio vartojimą ir bendrą mitybos kokybę.
Kaip gėrimų pasirinkimas gali paveikti psichikos sveikatą?
Per stebėjimo laikotarpį daugiau kaip 5 800 dalyvių susirgo depresija, o daugiau kaip 6 400 – nerimo sutrikimais.
Tarp jaunesnių nei 60 metų žmonių, kurie per dieną išgerdavo daugiau nei vieną porciją cukrumi saldintų gėrimų, rizika susirgti depresija buvo 14 proc. didesnė, palyginti su tais, kurie jų vengė.
Panašiai ir tiems, kurie per dieną išgerdavo daugiau nei vieną porciją dirbtinai saldintų gėrimų, rizika susirgti depresija buvo 23 proc. didesnė.
Kita vertus, jaunesniems nei 60 metų žmonėms, kurie kasdien išgerdavo daugiau nei vieną porciją grynų vaisių ar daržovių sulčių, rizika susirgti depresija buvo 19 proc. mažesnė, o reguliariai geriantiems kavą – 12 proc. mažesnė. Šioje amžiaus grupėje kava taip pat buvo susijusi su mažesne nerimo rizika.
60 metų ir vyresnių žmonių grupėje šie dėsningumai buvo kiek kitokie. Aiškaus ryšio tarp saldžių ar dirbtinai saldintų gėrimų ir psichikos sveikatos nebuvo nustatyta. Tačiau dažnesnis grynų vaisių ar daržovių sulčių ir kavos gėrimas vėlgi buvo susijęs su mažesne depresijos ir nerimo rizika.
Arbatos ir pieno ryšys su abiem būsenomis nebuvo nuoseklus, nors pieno pakeitimas kava ar sultimis šioje vyresnio amžiaus grupėje buvo susijęs su mažesne rizika.
Siekdami geriau suprasti, kaip gėrimų keitimas gali paveikti psichikos sveikatą, tyrėjai atliko pakeitimo analizę. Taikant šį metodą apskaičiuota, kas gali nutikti, jei vienos rūšies gėrimas bus pakeistas kitos rūšies gėrimu.
Jaunesniems nei 60 metų suaugusiems žmonėms vieną cukrumi saldinto gėrimo porciją per dieną pakeitus grynomis vaisių sultimis arba kava, rizika susirgti depresija ir nerimu buvo gerokai mažesnė. Pavyzdžiui, gazuotų gėrimų pakeitimas sultimis buvo susijęs su 16 proc. mažesne depresijos rizika.
Vyresnio amžiaus suaugusiesiems pieno pakeitimas vaisių sultimis arba kava buvo susijęs su mažesne abiejų būklių rizika.
Tyrimas turi ir tam tikrų apribojimų
Tyrimo išvados išliko nuoseklios atliekant įvairias statistines analizes. Jų metu iš tyrimo buvo pašalinti dalyviai, kurie rūkė arba kuriems diagnozė buvo nustatyta anksti, rezultatai buvo tikrinami taikant skirtingus modelius, taip pat buvo tiriamas poveikis per trumpesnį ir ilgesnį laikotarpį.
Šių veiksmų buvo imtasi siekiant sumažinti tikimybę, kad rezultatus galima paaiškinti kitais veiksniais arba elgesio pokyčiais, atsiradusiais po ankstyvųjų psichikos ligos simptomų.
Nepaisant didelės imties, tyrimas turi tam tikrų apribojimų, į kuriuos reikia atsižvelgti.
Pirma, nustatant depresijos ir nerimo diagnozes buvo remiamasi medicininiais įrašais, todėl galėjo būti praleisti lengvesni atvejai, į kuriuos niekada nebuvo atkreiptas klinikinis dėmesys.
Tyrėjai taip pat pripažino, kad jų išvados yra stebėjimo pobūdžio. Tai reiškia, kad jie gali parodyti sąsajas, bet ne įrodyti, kad patys gėrimai lėmė psichikos sveikatos sutrikimus.
Gali būti, kad žmonės, kuriems ir taip buvo didesnė depresijos ar nerimo rizika, buvo linkę gerti daugiau saldintų gėrimų, o ne atvirkščiai.
