Grenlandijos ministras pirmininkas Múte Bourup Egede šiandien (kovo 5 d.) pakartojo, kad Grenlandijos negalima nusipirkti, taip atsakydamas į JAV prezidento Donaldo Trumpo, kuris antradienį Vašingtone sakydamas kalbą Kongrese pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „vienaip ar kitaip“ įsigis šią teritoriją.
„Kalaallit Nunaat yra mūsų“, – „Facebook“ parašė Egede, grenlandų kalba vartodamas žodžius „žmonių žemė“ arba „grenlandiečių žemė“.
„Mes nenorime būti nei amerikiečiais, nei danais, mes esame Kalaallit [grenlandiečiai]. Amerikiečiai ir jų lyderis turi tai suprasti.
Mes neparduodami ir negalime būti paprasčiausiai paimti. Mūsų ateitį nuspręsime mes patys Grenlandijoje“, – pridūrė jis savo pranešime, likus savaite i iki Grenlandijos parlamento rinkimų.
Egede pastabos pasirodė po to, kai D. Trumpas, antradienį kreipdamasis į bendrą Kongreso sesiją per televiziją transliuojamoje kalboje, pareiškė, kad JAV šį vakarą turi „žinią nuostabiems Grenlandijos žmonėms“.
D. Trumpas siekia į savo rankas „perimti“ Grenlandiją
„Mes tvirtai remiame jūsų teisę patiems spręsti savo ateitį, ir jei norite, kviečiame jus atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas.
Mes pasirūpinsime jūsų saugumu. Padarysime jus turtingais. Ir kartu pakelsime Grenlandiją į tokias aukštumas, apie kokias jūs niekada anksčiau negalvojote“, – įpusėjus 90 minučių trukusiai kalbai sakė D. Trumpas.
D. Trumpas taip pat teigė, kad jo administracija „dirba su visais suinteresuotais asmenimis, kad pabandytų tai pasiekti“, turėdamas omenyje savo norus įsigyti Grenlandiją iš Danijos, ilgametės JAV sąjungininkės.
„Mums jos tikrai reikia tarptautiniam pasaulio saugumui. Ir aš manau, kad mes ją gausime. Vienaip ar kitaip, mes ją gausime.
Tai labai mažas gyventojų skaičius, bet labai didelis žemės plotas. Ir labai, labai svarbus kariniam saugumui“, – sakė D. Trumpas.
Vargu ar grenlandiečiai nori atsiskirti nuo Danijos
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Løkke Rasmussenas, kovo 5 d. paklaustas apie naujausius D. Trumpo komentarus, sakė nemanąs, kad Grenlandijos gyventojai nori atsiskirti nuo Danijos, kad taptų „integruota Amerikos dalimi“.
D. Løkke teigė manantis, kad D. Trumpo nuoroda į pagarbą Grenlandijos gyventojų apsisprendimo teisei buvo „svarbiausia šios kalbos dalis“.
„Esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl to, koks bus Grenlandijos sprendimas šiuo klausimu.
Jie nori susilpninti savo ryšius su Danija, mes prie to dirbame, kad turėtume lygiavertiškesnius santykius“, – sakė L. Løkke per kelionę į Suomiją.
Jis taip pat pridūrė, kad svarbu, jog kitą savaitę vyksiantys parlamento rinkimai būtų laisvi ir sąžiningi „be jokio tarptautinio įsikišimo“.
Apie Grenlandijos įsigijimą Trumpas kalba jau kurį laiką
D. Trumpas apie Grenlandijos įsigijimą kalba nuo tada, kai 2025 m. sausio mėn. antrą kartą pradėjo eiti JAV prezidento pareigas.
„Grenlandija yra nuostabi vieta, ji mums reikalinga tarptautiniam saugumui. Esu įsitikinęs, kad Danija prie to prisidės – jiems kainuoja daug pinigų ją išlaikyti“, – sausio 20 d. sakė D. Trumpas.
Sausio mėnesį Egede taip pat išsakė savo nuomonę apie D. Trumpo komentarus, teigdamas, kad „mes esame Grenlandijos gyventojai. Mes nenorime būti amerikiečiais. Nenorime būti ir danais. Grenlandijos ateitį spręs Grenlandija. Mūsų šalis ir mūsų žmonės nuspręs, kas nutiks Grenlandijai“.
D. Trumpas sustiprino savo poziciją ir sakė, kad neatmeta galimybės panaudoti jėgą ar ekonominį spaudimą, kad Grenlandija – pusiau autonominė Danijos teritorija – taptų Jungtinių Valstijų dalimi. D. Trumpas sakė, kad tai yra JAV nacionalinio saugumo klausimas.
„Grenlandija mums reikalinga nacionalinio saugumo tikslais“, – sausio 7 d. žurnalistams sakė D. Trumpas.
Grenlandija, kurioje yra didelė JAV karinė bazė, yra autonominė Danijos, ilgametės JAV sąjungininkės ir vienos iš NATO steigėjų, teritorija. D. Trumpas suabejojo Danijos pretenzijų į Grenlandiją teisėtumu.
Danija nejaučia grėsmės iš JAV
Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, duodama interviu Danijos transliuotojui „TV2“, pavadino JAV „svarbiausia ir artimiausia Danijos sąjungininke“ ir sakė nemananti, kad JAV panaudos karinę ar ekonominę galią, kad užsitikrintų Grenlandijos kontrolę.
M. Frederiksen pakartojo, kad ji palankiai vertina tai, jog JAV labiau domisi Arkties regionu, tačiau, pasak jos, „tai turi būti daroma taip, kad būtų gerbiami Grenlandijos žmonės“.
„Kartu tai turi būti daroma taip, kad Danija ir JAV galėtų ir toliau bendradarbiauti, be kita ko, NATO“, – sakė Frederiksen.
Vasario mėnesį JAV respublikonas Buddy Carteris pristatė naują įstatymo projektą, kuris, jei bus priimtas Atstovų Rūmuose ir Senate, suteiks D. Trumpui teisę pradėti derybas su Danija dėl Grenlandijos įsigijimo ir jos pavadinimo pakeitimo.
„Amerika sugrįžo ir netrukus bus didesnė nei bet kada anksčiau, pridėjus Raudonąją, Baltąją ir Mėlynąją žemę“, – pareiškime sakė B. Carteris.
Jis taip pat pridūrė, kad „prezidentas D. Trumpas teisingai nurodė, jog dabartinės Grenlandijos įsigijimas yra nacionalinio saugumo prioritetas, ir mes su pasididžiavimu priimsime jos žmones prisijungti prie laisviausios kada nors egzistavusios tautos, kai mūsų vyriausiasis derybininkas pasirašys šį monumentalų sandorį“.
Carterio pasiūlymu Vidaus reikalų sekretoriaus biurui suteikiamas šešių mėnesių laikotarpis po galimo įstatymo projekto priėmimo, kad būtų užtikrinta, jog federaliniai dokumentai būtų atnaujinti ir atspindėtų naująjį „Raudonosios, Baltosios ir Mėlynosios žemės“ pavadinimą.
D. Trumpas iš pradžių išreiškė susidomėjimą Grenlandija 2019 m. per savo pirmąją kadenciją. Jis sakė, kad Grenlandija „labai kenkia Danijai“ ir kasmet jai kainuoja 700 mln. JAV dolerių.
Jo sprendimas buvo, kad JAV įsigytų Grenlandiją, pavadinęs tai „dideliu nekilnojamojo turto sandoriu“.
