Namo savininkas savo kieme dirbdamas sodo darbus ir bandydamas pašalinti įsisenėjusią žolę netikėtai aptiko didžiausią iki šiol Danijoje rastą vikingų laikų sidabro lobį.
Apie 18,5 kg sveriantis lobis rastas Rebildo regione, Danijos šiaurėje. Jis beveik tris kartus didesnis už ankstesnį didžiausią šalyje aptiktą vikingų laikų sidabro lobį.
Radinius ištyrę archeologai teigia, kad lobis buvo sudėtas į molinį indą ir užkastas X amžiuje.
Jį sudarė beveik 700 radinių, tarp kurių – sidabro lydiniai, apyrankės, 50 monetų ir nedidelis Toro kūjo formos dirbinys, kuris greičiausiai buvo naudojamas kaip sėkmę nešantis amuletas.
Apie išskirtinį radinį oficialiai paskelbė „Nordjyske Museer“, kurio archeologai tyrė lobį. Muziejaus teigimu, tai didžiausias iki šiol Danijoje rastas vikingų laikų sidabro lobis.
„Tai turėjo būti vos kelios valandos sunkaus darbo sode, šalinant įsisenėjusią žolę, akmenis ir žvyrą, kad būtų galima įrengti naują plytelėmis grįstą terasą, tačiau tai tapo didžiausia staigmena mano gyvenime.
Po pusvalandžio kasimo mano įrankis atsitrenkė į kažką, kas skleidė keistą garsą. Iš pradžių pamaniau, kad tai senas geležies gabalas arba tvoros viela ir kelios puodų šukės, tačiau pradėjęs kasti rankomis iš žemės vieną po kito galėjau ištraukti metalinius daiktus“, – sakė namo savininkas, paprašęs neatskleisti jo tapatybės.
Beveik 320 iš daugiau nei 700 radinių buvo aptikti nepažeisti originaliame moliniame inde, o likusieji jų fragmentai buvo pasklidę aplinkiniame dirvožemyje.
„Tai nepaprastai svarbus radinys, padedantis geriau suprasti vikingų laikotarpį Danijoje. Ne tik dėl jo dydžio, bet ir todėl, kad lobis aiškiai parodo, kaip sidabras vikingų laikais buvo naudojamas kaip turtas ir atsiskaitymo priemonė. Tai tarsi rasti vikingų laikų seifą“, – sakė „Nordjyske Museer“ archeologas Torbenas Sarauw.
Ant vieno iš sidabro lydinių išraižytos runos, kurias galima perskaityti kaip „hutu“. Tyrėjai įtaria, kad tai galėjo būti vardas, nuosavybės ženklas arba kitas reikšmingas žymėjimas.
Lobis atskleidžia, kaip vikingai naudojo sidabrą
Lobis neįprastas ir tuo, kad didžiąją jo dalį sudaro lydiniai, papuošalai ir sidabro atraižos, o monetoms tenka tik labai nedidelė bendro svorio dalis. Tuo jis skiriasi nuo kitų anksčiau Danijoje aptiktų vikingų lobių.
„Analizuodami sidabrinių daiktų svorį, iš šio lobio galime sužinoti apie vikingų laikų ekonominius papročius. Lobį sudaro ne vien gražūs daiktai. Dauguma jų yra struktūruotos, svoriu pagrįstos vertės sistemos dalis“, – sakė T. Sarauw.
Vikingų laikais sidabro laužas, lydiniai ir papuošalai buvo naudojami kaip atsiskaitymo priemonė, o lemiamą reikšmę turėjo sidabro svoris. Žmonės sidabrą dažnai supjaustydavo į mažesnius gabalus arba išlydydavo.
Šios praktikos požymių archeologai aptiko ir Rebildo lobyje – daugybė sidabro lydinių, apyrankių bei nuolaužų buvo susitelkę į tam tikras svorio grupes.
Monetos liudija apie ryšius su tolimais kraštais
Lobyje taip pat rasta arabiškų dirhamų ir anglosaksiškų monetų. Tai rodo, kad vikingų laikų Danija palaikė ryšius su didelėmis Europos dalimis ir toli į rytus esančiais kraštais.
Du anglosaksiški sidabro peniai buvo nukaldinti valdant karaliui Eduardui Vyresniajam, kuris karaliavo 899–924 m. Tai suteikia svarbų atskaitos tašką nustatant lobio datą.
„Būtent tai ir žavi šiame radinyje. Sidabras buvo paslėptas Rebildui priklausančioje teritorijoje, tačiau jis byloja apie kur kas didesnį pasaulį.
Naujasis sidabro lobis rodo, kad Rebildo regionas nebuvo periferinė vietovė, bet priklausė plačiam ekonominių ir kultūrinių ryšių tinklui, siejusiam Skandinaviją su Baltijos jūros regionu ir islamo pasauliu rytuose, taip pat su Šiaurės jūros regionu, Anglija ir Vakarų Europa vakaruose“, – pažymėjo T. Sarauw.
Kartu su kitais Rebildo apylinkėse aptiktais radiniais šis lobis suteikia svarbių žinių apie vikingų laikų sidabro ekonomiką ir plačius prekybinius ryšius. Lobis dabar bus perduotas Danijos nacionaliniam muziejui įvertinti, o „Nordjyske Museer“ siekia, kad ateityje jis galėtų būti nuolat eksponuojamas Fyrkato vikingų muziejuje.
