Reikšmingas archeologinis atradimas privertė iš naujo pažvelgti į biblinę istoriją ir, kai kurių vertinimu, suteikė svarbių įrodymų, patvirtinančių Biblijoje aprašytų asmenų istoriškumą.
Senajame Testamente minimas karalius Dovydas įvardytas Tel Dano įraše – IX a. pr. Kr. datuojamoje akmens steloje, kuri tapo pirmuoju apčiuopiamu istoriniu įrodymu, siejamu su šiuo valdovu. Dėl to atradimas sulaukė didžiulio dėmesio ir tapo svarbiu argumentu diskusijose apie Biblijoje minimų asmenų, įskaitant Jėzų, egzistavimą.
Tel Dano įrašas, dar vadinamas „Dovydo namų“ įrašu, buvo aptiktas 1993 metais Tel Dano archeologinėje vietovėje Izraelio šiaurėje per kasinėjimus, kuriems vadovavo Izraelio archeologas Avrahamas Biranas.
Pažeistame ir tik iš dalies išlikusiame įraše įamžinta aramėjų karaliaus pergalė prieš du pietinius kaimynus – „Izraelio karalių“ ir „Dovydo namų karalių“.
Užraše minimi „Dovydo namai“
Itin detaliame iškaltame tekste, parašytame aiškiais aramėjų rašmenimis, aramėjų karalius tvirtina, kad, dievo Hadado vedamas, nugalėjo kelis tūkstančius Izraelio ir Judo raitelių bei kovos vežimų karių, o vėliau pats nužudė abu priešininkų karalius, kaip pasakojama Biblijoje.
Deja, rastuose „Dovydo namų“ įrašo fragmentuose kitų su šiais įvykiais siejamų karalių vardai nenurodyti. Tačiau dauguma mokslininkų mano, kad steloje aprašomas Damasko karaliaus Hazaelio žygis, per kurį jis nugalėjo Izraelio karalių Jehoramą ir Judo karalių Ahaziją.
Krikščionims ir archeologijos tyrinėtojams Tel Dano įrašas ypač reikšmingas dėl jame esančios nuorodos į „Dovydo namus“.
Pirmasis įrašą perskaitęs ir išvertęs specialistas Josephas Navehas nustatė, kad fragmentiškame tekste minima su Biblijos karaliumi Dovydu siejama dinastija. Tai tapo svarbiu argumentu, kad Dovydas buvo istorinis asmuo, o ne vien Biblijos autorių ir redaktorių sukurtas personažas.
Galbūt dar reikšmingiau tai, kad stela, sukurta vieno grėsmingiausių senovės Izraelio priešų praėjus daugiau nei šimtmečiui po Dovydo mirties, vis tiek siejo Dovydą su Judo karališkąja dinastija.
Tačiau „Dovydo namų“ įrašo interpretacija sulaukė ir skeptikų. Vadinamieji bibliniai minimalistai atmetė aiškinimą, kad įraše minimi „Dovydo namai“, laikydami jį nepagrįstu.
Vienas žymiausių skeptikų, mokslininkas Philipas Daviesas, teigė, kad hebrajiškas terminas bytdwd galėjo reikšti konkrečią vietovę – panašiai kaip bytlhm reiškia Betliejų – o ne Dovydo dinastiją.
Vis dėlto dauguma Biblijos tyrinėtojų ir archeologų gana greitai pripažino, kad Tel Dano stela suteikė pirmą reikšmingą ne Biblijoje esantį įrodymą, siejamą su istoriniu karaliumi Dovydu. Dėl to šis radinys laikomas vienu svarbiausių biblinės archeologijos atradimų.
Ką atradimas iš tiesų pasako apie karalių Dovydą?
Nors „Dovydo namų“ įrašas laikomas svarbiu karaliaus Dovydo istoriškumo įrodymu, mokslininkai vis dar nesutaria dėl jo valdymo pobūdžio ir masto. Ar Dovydas buvo didis biblinės tradicijos monarchas, įkūręs savo karališkąją sostinę Jeruzalėje ir sukūręs Izraelio karalystę?
O gal Dovydas tebuvo nedidelės bendruomenės valdovas?
Tokie klausimai dažnai kyla po biblinės archeologijos atradimų ir atsiduria sudėtingų archeologijos, istorijos bei Biblijos tarpusavio ryšių centre. Tel Dano įrašas suteikė svarbių įrodymų diskusijai apie Dovydo istoriškumą, tačiau pats savaime nėra tiesioginis Jėzaus egzistavimo įrodymas – tarp steloje minimų „Dovydo namų“ ir Jėzaus gyvenimo yra maždaug devynių šimtmečių laikotarpis.
