Prisiminti, ką vakar valgėte vakarienei ar kodėl ką tik įėjote į kambarį, kartais gali būti nelengva. Tad įsivaizduokite, kaip būtų, jei panorėję galėtumėte prisiminti kone bet kurią savo praeities dieną.
Žmonėms, turintiems itin išskirtinę autobiografinę atmintį (angl. highly superior autobiographical memory, HSAM), to įsivaizduoti nereikia – jie pasižymi neįtikėtinu gebėjimu lengvai pasiekti savo gyvenimo prisiminimus, net jei nuo įvykių praėjo keli dešimtmečiai.
Retas gebėjimas
HSAM, dar vadinama hipertimezija, yra itin reta. Tyrimuose aprašyta tik apie 100 šį gebėjimą turinčių žmonių. Pirmasis oficialiai užfiksuotas atvejis buvo 2006 metais aprašyta tiriamoji, žinoma inicialais AJ, nors žmonių, kurie, regis, pasižymėjo tokiomis pačiomis savybėmis, aprašymų galima rasti dar XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje.
„Vidiniai arba išoriniai signalai, įskaitant žmogaus gyvenimo laikotarpio datas […], gali paskatinti HSAM turinčius asmenis pasiekti konkrečius prisiminimus iš beveik kiekvienos savo praeities dienos.
Šis gebėjimas taip pat apima nepaprastą gebėjimą nustatyti prisiminimų vietą laike; dalyviai gali tiksliai ir užtikrintai nurodyti konkrečias su laiku susijusias savo gyvenimo įvykių ir viešų įvykių, kuriuos jie asmeniškai prisimena, detales (pvz., savaitės dieną)“, – aiškinama 2024 metų sisteminėje apžvalgoje.
Toliau teigiama, kad prisiminimai yra „tikslūs“ ir „itin išsamūs“.
Tačiau tai nėra tas pats, kas „fotografinė atmintis“ – sąvoka, apie kurią kognityvinės neurobiologijos profesorius Jonas Simonsas anksčiau leidiniui „IFLScience“ sakė, kad jos „nepatvirtina moksliniai įrodymai“. HSAM „nereiškia gebėjimo tobulai atsiminti vaizdines detales, pavyzdžiui, vaizdus ar tekstus“, kaip kartais vaizduojama filmuose.
Kaip paaiškino J. Simonsas, tai tikriausiai artimiau eidetinei atminčiai – ji iš tiesų egzistuoja, tačiau taip pat yra itin reta ir dažniausiai pasitaiko vaikams.
Pati atmintis vis dar gaubiama daugybės neatsakytų mokslinių klausimų. Taip pat vis dar nedaug žinome apie tai, kodėl ši nedidelė žmonių grupė pasižymi tokia neįprastai aktyvia asmeninių įvykių atmintimi.
Nustatytas naujas atvejis
Naujame tyrime mokslininkai bandė atsakyti į kai kuriuos iš šių klausimų, išsamiai ištyrę 16-mečio vaikino, įvardijamo inicialais KCL, atvejį. Jis pats susisiekė su vienu iš tyrimo autorių ir paprašė atlikti testus, nes manė, kad jo autobiografinė atmintis yra neįprastai gera.
Pirmiausia mokslininkai patvirtino, kad KCL atitinka HSAM kriterijus. Atliekant du skirtingus testus jo rezultatai buvo gerokai aukštesni už kontrolinės grupės vidurkį, o kai kuriuos jo gebėjimo prisiminti aspektus autoriai apibūdino kaip „ekstremalius“.
Vienas iš jų buvo atsitiktinių datų testas, kuriame buvo galima surinkti daugiausia 30 taškų. KCL surinko 25, o tokio paties amžiaus kontrolinės grupės dalyvis – vos 7.
Atliekant šį testą dalyvių buvo prašoma prisiminti savaitės dieną, kokius nors viešus įvykius ir asmeninius prisiminimus, susijusius su 10 atsitiktinai parinktų datų.
Ar žinote, ką veikėte, tarkime, 1999 metų rugsėjo 28 dieną? O gal net 2026 metų kovo 4-ąją? Jei puikiai išmanote matematiką, galbūt sugebėtumėte apskaičiuoti, kokia tai buvo savaitės diena, tačiau ar ją iš tikrųjų prisimenate? Taip, mes irgi ne. Tačiau autoriai pastebėjo, kad KCL dažniausiai ne spėliojo – jis iš tiesų galėjo užtikrintai prisiminti šiuos dalykus.
Pirmasis toks eksperimentas pasaulyje
Nustačius, kad KCL iš tiesų turi HSAM, tyrimo autoriai panoro daugiau sužinoti apie tai, kaip veikia šis gebėjimas. Tam jie pasitelkė eksperimentinį metodą, kuris, jų žiniomis, anksčiau dar nebuvo naudotas.
Kai 2006 metais pirmą kartą buvo aprašytas AJ atvejis, buvo pažymėta, kad jos prisiminimai iškildavo „automatiškai, nevalingai ir nuolat“, aiškina tyrimo autoriai. Tuo ji skyrėsi nuo kitų žmonių, demonstravusių neįtikėtinus atminties gebėjimus, tačiau naudojusių įvairias strategijas, pavyzdžiui, mnemonikos metodus.
Įdomu tai, kad HSAM nėra siejama su apskritai išskirtiniais kognityviniais gebėjimais ar geresniu nei vidutinis kitų rūšių informacijos atsiminimu.
Taip pat manoma, kad HSAM turintys žmonės yra taip pat linkę į klaidingus prisiminimus ir atminties iškraipymus, kaip ir visi kiti. Jų prisiminimai gali būti labai išsamūs, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad jie yra visiškai tikslūs.
Mokslininkai ypač norėjo ištirti nevalingą KCL prisiminimų iškilimą ir daugiau sužinoti apie šį procesą.
KCL atliekant kompiuterinę užduotį, jo buvo periodiškai klausiama, kokios mintys tuo metu buvo atėjusios į galvą. Duomenys parodė, kad KCL spontaniškai prisimindavo savo gyvenimo įvykius gerokai dažniau nei vidutinis žmogus.
„Mūsų rezultatai pateikia pirmuosius laboratorinėmis sąlygomis gautus įrodymus, kad HSAM gali būti susijusi su dažnesniais nevalingais autobiografiniais prisiminimais“, – rašo autoriai.
Rezultatai taip pat patvirtino tai, kas buvo pastebėta anksčiau: išskirtiniai KCL kognityviniai bruožai buvo būdingi būtent jo autobiografinei atminčiai, o bendri jo kognityviniai gebėjimai atitiko įprastą lygį.
„Apskritai šis tyrimas praplečia dabartinį supratimą apie HSAM, parodydamas, kad jos išskirtinumas gali slypėti ne tik tame, kas prisimenama, bet ir tame, kaip pasiekiami autobiografiniai prisiminimai, išryškindamas prieinamumą ir atkūrimo dinamiką kaip pagrindinius mechanizmus, lemiančius išskirtinę autobiografinę atmintį“, – rašo autoriai.
Šis neįprastas KCL atvejis mokslininkams suteikia dar vieną galimybę geriau suprasti, kaip žmogaus smegenys saugo ir pasiekia asmeninius prisiminimus.
Nors itin išskirtinė autobiografinė atmintis tebėra reta ir daugybę klausimų kelianti savybė, naujausi rezultatai leidžia manyti, kad jos paslaptis gali slypėti ne vien gebėjime išsaugoti nepaprastai daug informacijos. Ne mažiau svarbu gali būti ir tai, kaip lengvai bei dažnai šie prisiminimai savaime sugrįžta į sąmonę.
