Kai kurie kvapai gali akimirksniu sugrąžinti į vaikystę – priminti namus, artimą žmogų, mėgstamą maistą ar vasaros atostogas. Tokie prisiminimai neretai būna neįprastai ryškūs ir sukelia stiprias emocijas. Mokslininkai dabar priartėjo prie atsakymo, kodėl vaikystėje pažinti kvapai gali taip giliai įsirėžti į atmintį.
Žurnale „PLOS Biology“ paskelbtame Jules’o Dejou ir jo kolegų tyrime nustatyta, kad svarbų vaidmenį išsaugant ankstyvame amžiuje su teigiamomis emocijomis susietų kvapų prisiminimus gali atlikti tam tikros netrukus po gimimo susiformavusios nervinės ląstelės. Tyrimo rezultatus atskiroje publikacijoje, taip pat paskelbtoje žurnale „PLOS Biology“, aptarė neuromokslininkės Chloé Guillaume ir Elisa Galliano, nagrinėjusios šių atradimų reikšmę.
Eksperimentuose su pelėmis paaiškėjo, kad jauname amžiuje malonioje, žaidimams palankioje aplinkoje patirtas kvapas vėliau buvo patrauklesnis nei tas pats kvapas, patirtas įprastomis sąlygomis.
Kodėl vaikystės kvapai taip stipriai įsirėžia į atmintį?
Kvapų sužadinti prisiminimai dažnai būna itin ryškūs ir emociškai stiprūs. Tai ypač būdinga prisiminimams, siekiantiems vaikystę.
Palyginti su vaizdų ar garsų sukeliamais autobiografiniais prisiminimais, kvapų pažadinti prisiminimai dažniau siekia ankstesnius gyvenimo laikotarpius ir dažniau būna susiję su teigiamomis emocijomis.
Jeigu tas pats kvapas daug kartų juntamas panašiomis emocinėmis aplinkybėmis, ilgainiui gali susiformuoti stipri asociacija, išliekanti daugelį metų. Toks prisiminimas nebūtinai siejamas su vienu konkrečiu maloniu įvykiu. Kvapas gali būti susietas su bendresniu vaikystėje patirtu jaukumo, laimės ar geros savijautos pojūčiu.
Uoslė ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu yra ypač svarbi, nes ji veikia jau nuo gimimo. Be to, uoslės sistema glaudžiai susijusi su smegenų sritimis, dalyvaujančiomis formuojant atmintį, emocijas ir atlygio pojūtį.
Ką apie vaikystės kvapus atskleidė žmonių prisiminimai?
Norėdami geriau suprasti, kokios emocijos siejamos su ankstyvaisiais kvapų prisiminimais, mokslininkai pirmiausia apklausė 647 žmones.
Dalyvių buvo paprašyta prisiminti kuo ankstesnį vaikystėje jiems svarbų kvapą. Tuomet jie turėjo įvertinti, kiek tas kvapas buvo malonus ir kokias emocijas – laimę, nuostabą, baimę, pasibjaurėjimą, liūdesį ar pyktį – jis sukėlė.
Rezultatai parodė, kad stipriausiai vaikystės kvapai buvo siejami su laime ir maloniais pojūčiais, o po jų – su nuostaba. Neigiamos emocijos buvo vertinamos gerokai silpniau.
Mokslininkai taip pat klausė, kiek kartų buvo pasikartojusi patirtis, su kuria siejamas konkretus kvapas. 73 proc. dalyvių nurodė, kad ji buvo pasikartojusi daugiau nei penkis kartus.
Dauguma prisimintų kvapų taip pat buvo vertinami kaip malonūs. Pasitelkę kitus duomenis tyrėjai patikrino, ar šie kvapai apskritai paprastai laikomi maloniais, ar tokiais juos pavertė asmeniniai prisiminimai. Rezultatai parodė, kad daugelis jų ir savaime buvo vertinami teigiamai. Tai leidžia manyti, kad malonūs kvapai dažniau tampa autobiografinių prisiminimų dalimi.
Eksperimentas su pelėmis parodė emocijų svarbą
Remdamiesi žmonių apklausos rezultatais, mokslininkai atliko eksperimentą su jaunomis pelėmis.
23 dienų amžiaus pelės buvo suskirstytos į dvi grupes. Viena jų dešimt dienų periodiškai susidurdavo su patraukliu kvapu – pavyzdžiui, limoneno, citronelolio ar kamparo – būdama praturtintoje, žaidimams palankioje aplinkoje.
Kvapas ir maloni aplinka per dešimt dienų buvo susiejami penkis kartus: kas antrą dieną pelės tokioje aplinkoje praleisdavo po dvi valandas.
Kontrolinės grupės pelės užuosdavo tuos pačius kvapus, tačiau likdavo įprastoje aplinkoje.
Tyrėjai taip pat stebėjo pelių skleidžiamus ultragarsinius garsus, kurie padėjo įvertinti jų emocinę būseną.
Kai pelėms sukako du mėnesiai, mokslininkai patikrino, ar jos teikia pirmenybę anksčiau patirtam kvapui. Paaiškėjo, kad pelėms, kurioms kvapas jaunystėje buvo susietas su malonia aplinka ir teigiamomis emocijomis, jis patiko labiau nei toms, kurios tą patį kvapą patyrė įprastomis sąlygomis.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad prisimenant šį kvapą sustiprėdavo ryšiai smegenų atlygio sistemoje.
Svarbios gali būti netrukus po gimimo susiformavusios nervinės ląstelės
Tolesni eksperimentai padėjo mokslininkams nustatyti, kurios nervinės ląstelės gali būti svarbios tokiems prisiminimams.
Paaiškėjo, kad uoslės stormens grūdėtųjų ląstelių sluoksnyje esančios nervinės ląstelės, susiformavusios maždaug pirmąją gyvenimo dieną, ypač aktyviai reaguodavo į kvapą, kurį jaunos pelės anksčiau buvo išmokusios sieti su teigiamomis emocijomis.
Kai mokslininkai eksperimentiškai nuslopino šių nervinių ląstelių veiklą, pelių polinkis rinktis su malonia ankstesne patirtimi susietą kvapą sumažėjo. Tai rodo, kad šios anksti susiformavusios nervinės ląstelės gali būti svarbi tokių prisiminimų atkūrimo mechanizmo dalis.
Tačiau laikui bėgant situacija pasikeitė. Sulaukusios šešių mėnesių pelės šio kvapo prisiminimo nebeišsaugojo, nebent periodiškai vėl būdavo veikiamos tuo pačiu kvapu.
Vyresnių pelių atveju ilgalaikis prisiminimo išsaugojimas jau nebebuvo priklausomas nuo tų pačių netrukus po gimimo susiformavusių nervinių ląstelių. Mokslininkai pastebėjo platesnius smegenų funkcinių ryšių pokyčius – didesnę reikšmę įgijo ryšiai tarp uoslę, emocijas ir atmintį apdorojančių smegenų sistemų.
Ar tą patį galima pasakyti apie žmones?
Tyrimas padeda geriau suprasti, kodėl ankstyvoje vaikystėje patirti kvapai gali tapti ilgalaikių ir emociškai stiprių prisiminimų dalimi. Tačiau jo rezultatus vertinti reikia atsargiai.
Nors pirmoji tyrimo dalis buvo atlikta su 647 žmonėmis, eksperimentai, leidę mokslininkams tirti konkrečias nervines ląsteles ir jų vaidmenį, buvo atliekami su pelėmis.
Žmonių ir pelių organizmuose vyksta nemažai panašių fiziologinių procesų, tačiau tai yra skirtingos rūšys. Todėl kol kas negalima teigti, kad žmogaus smegenyse vaikystės kvapų prisiminimai saugomi ir atkuriami lygiai tokiu pačiu nervinių ląstelių mechanizmu.
Vis dėlto tyrimas suteikia naujų užuominų, kodėl iš vaikystės pažįstamas kvapas net ir po daugelio metų gali netikėtai pažadinti stiprų emocinį prisiminimą.
