Kavos vartojimas gali būti susijęs ne tik su medžiagų apykaitos rodikliais, bet ir su hormonų kiekiu organizme. Naujas Suomijoje atliktas tyrimas atskleidė įdomių sąsajų tarp kasdien išgeriamo kavos kiekio, kūno sudėties ir hormonų – tačiau rezultatai vyrams ir moterims gerokai skyrėsi.
Ką mokslininkai norėjo išsiaiškinti?
Ką įprastas kavos puodelis gali atskleisti apie medžiagų apykaitos ir hormonų būklę? Kava yra neatsiejama daugelio žmonių kasdienybės dalis, o Suomijoje jos suvartojama ypač daug – maždaug 11,8 kg vienam žmogui per metus.
Kavoje yra daugiau kaip 1000 biologiškai aktyvių medžiagų, tarp jų kofeino, trigonelino, kafestolio, kahveolio ir chlorogeno rūgščių.
Ankstesni tyrimai kavos vartojimą siejo su įvairiais kardiometabolinės sveikatos rodikliais, tačiau duomenų apie testosteroną ir kitus hormoninius procesus buvo nedaug, o rezultatai – nevienodi. Todėl mokslininkai nusprendė išsiaiškinti, kaip įprastas kavos vartojimas susijęs su medžiagų apykaitos, širdies ir kraujagyslių sistemos bei hormonų rodikliais.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 2200 žmonių
Mokslininkai panaudojo ilgalaikio Šiaurės Suomijos 1966 metų gimimo kohortos tyrimo duomenis. Analizuoti duomenys buvo surinkti 2012 metais, kai tyrimo dalyviams buvo 46 metai.
Galutinėje analizėje dalyvavo 2264 žmonės – 2194 kavos vartotojai ir 70 jos negeriančių asmenų.
Dalyviai nurodė, kiek puodelių kavos vidutiniškai išgeria per dieną. Pagal tai jie buvo suskirstyti į keturias grupes: kavos negeriančius, išgeriančius 1–2, 3–4 arba bent 5 puodelius per dieną.
Mokslininkai vertino dalyvių kūno masės indeksą (KMI), juosmens ir klubų santykį, kūno riebalų kiekį, visceralinių riebalų plotą ir skeleto raumenų masę. Taip pat buvo tiriami įvairūs medžiagų apykaitos bei hormonų rodikliai, įskaitant bendrąjį, laisvąjį ir biologiškai prieinamą testosteroną bei lytinius hormonus surišantį globuliną (SHBG).
Daugiau kavos gėrusių žmonių kūno sudėtis skyrėsi
Iš 2264 į galutinę analizę įtrauktų dalyvių 47 proc. buvo vyrai. Tarp kavą vartojusių žmonių 296 jos gėrė nedaug, 822 – vidutiniškai, o 1076 – daug.
Įdomu tai, kad KMI, juosmens ir klubų apimtis bei juosmens ir klubų santykis skirtingose kavos vartojimo grupėse buvo panašūs.
Tačiau kūno sudėtis skyrėsi. Daugiau kavos vartojusių žmonių grupėse buvo nustatytas mažesnis bendras kūno riebalų procentas ir riebalų kiekis, mažesnis visceralinių riebalų plotas bei didesnė skeleto raumenų masė.
Šios tendencijos išliko net tada, kai iš analizės buvo pašalinti itin aukštą ar žemą KMI turintys dalyviai.
Tyrėjai taip pat nustatė įvairių sąsajų tarp kavos vartojimo ir kraujyje esančių medžiagų. Jos skyrėsi tarp vyrų ir moterų ir dažniausiai buvo nedidelės.
Vyrams didesnis kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu kai kurių aminorūgščių, įskaitant šakotosios grandinės aminorūgštis izoleuciną, leuciną ir valiną, bei omega-3 riebalų rūgščių kiekiu. Taip pat nustatyta sąsajų su kai kuriais cholesterolio rodikliais.
Moterims tokių sąsajų nustatyta mažiau.
Ryškiausi skirtumai – vertinant vyrų hormonus
Kardiometaboliniai ryšiai taip pat buvo ryškesni vyrams, nors dauguma jų buvo nedideli. Didesnis kavos vartojimas buvo siejamas su mažesniu insulino kiekiu nevalgius ir kai kuriais palankesniais jautrumo insulinui rodikliais.
Tačiau ypač išsiskyrė hormonų rezultatai.
Vyrų kraujyje bendrojo testosterono kiekis paprastai buvo didesnis didėjant kavos vartojimui. Vidutiniškai ir daug kavos gėrę vyrai turėjo reikšmingai didesnę testosterono koncentraciją nei kavos visai negėrę dalyviai, o daug kavos vartoję vyrai – didesnę nei mažai ar vidutiniškai jos gėrę vyrai.
Įvertinus KMI, išsilavinimą, rūkymą, fizinį aktyvumą ir alkoholio vartojimą, kiekvienas papildomas kavos puodelis per dieną buvo siejamas su 0,29 nmol/l didesniu bendrojo testosterono kiekiu ir 0,08 nmol/l didesniu biologiškai prieinamo testosterono kiekiu.
Taip pat nustatytas didesnis lytinius hormonus surišančio globulino (SHBG) kiekis.
Tačiau vaizdas nebuvo toks paprastas, kaip galėtų pasirodyti. Didesnis kavos vartojimas kartu buvo siejamas su mažesniu laisvojo testosterono kiekiu ir mažesniu laisvųjų androgenų indeksu.
Moterims, neturinčioms policistinių kiaušidžių sindromo (PKS), didesnis kavos vartojimas taip pat buvo siejamas su didesniu SHBG ir mažesniu laisvojo testosterono bei laisvųjų androgenų indeksu. Reikšmingo ryšio su bendruoju ar biologiškai prieinamu testosteronu nenustatyta.
Patys tyrimo autoriai pabrėžia, kad šie rezultatai atspindi hormonų rodiklių sąsajas populiacijos lygmeniu, o ne įrodo, kad pradėjus gerti daugiau kavos konkretaus žmogaus hormonų kiekis reikšmingai pasikeis.
Ką iš tiesų parodė tyrimas?
Apibendrinus rezultatus, daugiau kavos vartojusių žmonių grupėse buvo mažiau bendrųjų ir visceralinių riebalų bei daugiau skeleto raumenų masės, nors KMI tarp grupių reikšmingai nesiskyrė.
Ryškiausios hormonų sąsajos priklausė nuo lyties. Vyrams didesnis kavos vartojimas buvo siejamas su didesniu bendrojo ir biologiškai prieinamo testosterono bei SHBG kiekiu, tačiau mažesniu laisvojo testosterono kiekiu ir laisvųjų androgenų indeksu. Moterims daugiausia nustatyta sąsajų su didesniu SHBG bei mažesniu laisvojo testosterono kiekiu ir laisvųjų androgenų indeksu.
Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų suprasti kaip rekomendacijos gerti daugiau kavos siekiant padidinti testosterono kiekį ar pakeisti kūno sudėtį. Kadangi tyrime buvo vertinami tuo pačiu laikotarpiu surinkti duomenys, jo rezultatai parodo sąsajas, tačiau neleidžia teigti, kad būtent kavos vartojimas sukėlė nustatytus skirtumus.
Be to, kavos suvartojimą dalyviai nurodė patys, kavos visai negeriančių žmonių grupė buvo nedidelė, o tyrime dalyvavo gana homogeniška Suomijos populiacija. Dėl šių priežasčių rezultatų negalima automatiškai pritaikyti visoms kitoms gyventojų grupėms.
Norint išsiaiškinti, ar kava iš tiesų gali tiesiogiai paveikti testosterono kiekį, kūno sudėtį ar kitus nustatytus rodiklius, reikės ilgalaikių ir intervencinių tyrimų.
