Iki šiol žinome daugybę įdomių mokslu pagrįstų faktų apie kavą, tačiau dabar mokslininkai sugrįžo su dar viena įdomia žinia ir patarimu, kaip pasigaminti skanesnį kavos puodelį.
Šios naujos įžvalgos esmė – apgaulingai paprasta gudrybė: pakeiskite kavos užpylimo būdą. Tiksliau, iš kokio aukščio pilate kavą.
Pensilvanijos universiteto mokslininkų komanda įrodė, kad, kruopščiai reguliuodami užpilamos kavos aukštį ir vandens srautą, kavos mėgėjai gali išgauti stipresnį ir sodresnį kavos skonį, net jei naudoja mažiau pupelių.
„Rekomenduojame, kad užpylimo aukštis būtų kuo didesnis, bet kartu būtų išlaikytas laminarinis tekėjimas, kad srovė nesutriktų pasiekusi maltą kavą“, – sakė tyrimo autorius Ernestas Parkas.
Tobulo kavos užpylimo mokslas
Kasdien išgeriama keli milijardai puodelių kavos. Nuo moka puodelių iki espreso ir filtruotos kavos – tikrai netrūksta būdų, kaip pasigaminti rytinį kavos puodelį.
Kiekvienas būdas turi savo ištikimus šalininkus ir ritualus, įskaitant tam tikrą malimo dydį, vandens temperatūrą, brinkimo laiką, kavos ir vandens santykį. Vis dėlto, nors kavos kultūrą supa didžiulis smulkmeniškumas, dauguma iš mūsų vadovaujasi labiau įpročiais nei mokslu.
Net tarp aistringiausių, kavos gaminimas dažnai yra daugiau menas nei eksperimentas. Tačiau Pensilvanijos universiteto tyrėjų komanda mano, kad galime padaryti geriau.
Jie norėjo išsiaiškinti, ar pakoregavus tik vieną kintamąjį – iš kokio aukščio užpilate kavą – galima iš esmės pakeisti tai, kas bus jūsų puodelyje.
Tyrimas prasidėjo nuo neįprasto iššūkio: kaip pažvelgti į kavos puodelio vidų, kad neapakintų jo tamsa. Todėl tyrėjai nepermatomą maltą kavą pakeitė skaidriomis silikagelio dalelėmis. Jos buvo įdėtos į stiklinį piltuvėlį, apšviestos lazeriu ir užfiksuotos didelės spartos kamera.
Vaizdai atskleidė kai ką netikėto. Kai karštas vanduo buvo pilamas iš pakankamo aukščio – tolygiu, nenutrūkstamu srautu – jis įsirėžė į dalelių sluoksnį, sukeldamas savotišką mini nuošliaužą.
Šonuose esančios dalelės sugriuvo ir nukrito į centrą, o tyrėjai tai pavadino „lavinos“ efektu. Didesnis susimaišymas reiškia didesnį vandens ir kavos sąlytį. Daugiau kontakto reiškia, kad išgaunama daugiau skonio.
Paprastas būdas pasiekti tinkamą vandens srovę
Tyrėjai pažymi, kad ypač lėtai pilant karštą vandenį iš virdulio su „žąsies kakleliu“ pasiekiamas idealus aukštis ir tinkama srovė. Taip sukuriama lėta, bet koncentruota vandens srovė, palanki skaniam gėrimui. Jis paskleidžia kavos tirščius ir prasiskverbia giliau į kavos puodelio dugną, todėl vanduo ir tirščiai geriau susimaišo.
Daugelis „žąsies kaklelio“ tipo virdulių jau yra pamėgti daugelio kavos ruošimo menui neabejingų žmonių. Tačiau jei tokio virdulio neturite, pabandykite imituoti srautą, kurį sukuria virdulys su „žąsies kakleliu“. Tik įsitikinkite, kad srovė yra tolygi.
Mokslininkai nustatė, kad naudojant tokio tipo srovę galima išvirti skanią kavą net ir naudojant mažiau kavos. Komanda rekomenduoja eksperimentuoti namuose.
Iš pradžių naudokite 10 % mažiau kavos tirščių – tarkime, 18 gramų vietoj įprastų 20. Tuomet lėtai ir tolygiai pilkite karštą vandenį iš maždaug 30 cm aukščio virš maltos kavos grūdelių. Visada stenkitės, kad srovė išliktų vienoda.
Nors tyrėjai neketina toliau tyrinėti išskirtinai kavos, jie teigia, kad tokia virtuvės fizika gali atverti naujas mokslo duris.
Tyrimo autorius Arnoldas Mathijssenas pridūrė, kad „žvelgdami į virtuvę tikrai galime kai ko išmokti ir chemijos, ir fizikos požiūriu. Tai veda prie naujų mokslo atradimų ten, kur to nesitikėjai“.
