Pirmoji naktis naujoje vietoje Robinsonui Leoni visada būna panaši: jam prireikia daugiau laiko užmigti, naktį jis dažniau prabunda ir apskritai miega trumpiau.
Namuose vyras vidutiniškai miega septynias valandas. Tačiau pirmąją naktį išvykęs iš namų – nesvarbu, ar naudoja ausų kištukus ir kokia patogi lova – išmaniajame laikrodyje paprastai pamato, kad miegojo maždaug penkias valandas.
„Jaučiuosi normaliai, žinote, nejaučiu jokio streso ar dar ko nors, tiesiog pastebiu, kad nuolat prabundu“, – pasakojo technologijų bendrovės pardavimų direktorius R. Leoni, darbo reikalais keliaujantis kartą ar du per mėnesį.
Jis patiria tai, ką miego specialistai vadina pirmosios nakties efektu (angl. first-night effect). Šį reiškinį patvirtino dešimtys tyrimų ir manoma, kad jo priežastys gali slypėti evoliucijoje, teigia Fribūro universiteto Šveicarijoje vyresnioji miego tyrėja Anna Wick.
„Manoma, kad tai yra prisitaikymo reakcija – miegant smegenys nepažįstamoje aplinkoje išlieka budresnės“, – sakė A. Wick.
Net miegant dalis smegenų išlieka budresnė
Pitsburgo universiteto psichiatrijos profesorius ir miego tyrėjas Ahmadas Mayeli teigia, kad pirmosios nakties efektą patiria dauguma žmonių. Net tie, kurie jo nepastebi, tikriausiai nedideliu mastu vis tiek jį patiria. Vidutiniškai naujoje aplinkoje žmonės miega maždaug 20–30 minučių trumpiau.
A. Mayeli ir jo kolegų atliktas tyrimas parodė, kad pirmąją naktį pakinta miego parametrai, įskaitant miego efektyvumą ir gilaus NREM miego trukmę. Tyrėjai taip pat nustatė smegenų aktyvumo pokyčių, rodančių didesnį budrumą. Kitaip tariant, žmonės ne tik miega trumpiau, bet ir jų miegas būna ne toks gilus.
„Sakoma, kad, panašiai kaip delfinų atveju, dalis smegenų išlieka budri, kai miegate. Tai nėra visiškai tas pats, kas vyksta delfinams, tačiau tyrimai vis tiek rodo, kad dalis smegenų miega ne taip giliai“, – aiškino A. Mayeli.
Mokslininkas pažymėjo, kad įtakos turi ir amžius. Šis efektas ryškesnis vaikams, paaugliams ir vyresnio amžiaus žmonėms, o bėgant metams paprastai stiprėja. Mažiausiai jis paveikia dvidešimtmečius.
„Galbūt tai pats palankiausias amžius“, – sakė jis.
Įtakos gali turėti ir nerimas
A. Mayeli mano, kad mūsų smegenys gali būti tarsi užprogramuotos atsargiau vertinti naujas vietas, nes žmonijos istorijoje būtent nepažįstamoje aplinkoje ilsėtis galėjo būti pavojingiausia. Apie pirmosios nakties efektą A. Mayeli kartu su kolega Fabio Ferrarelli yra plačiau rašęs ir moksliniame žurnale „Sleep“.
„Nesvarbu, ar tai „Marriott“ viešbutis, ar savana. Jūsų smegenys dar negavo žinios, kad ši vieta yra visiškai saugi“, – sakė jis.
A. Wick teigimu, turimi duomenys rodo, kad po pirmosios nakties šis efektas susilpnėja.
Psichologė Lisa Strauss, kuri specializuojasi miego sutrikimų kognityvinėje elgesio terapijoje, teigia, kad miegui naujoje vietoje įtakos gali turėti ne vien evoliuciškai susiformavęs budrumas.
Neigiamos įtakos gali turėti pati kelionė, net jei nekeičiama laiko juosta. Miegoti gali trukdyti ir aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, viešbučio kambaryje mirksinti dūmų detektoriaus lemputė. Prisidėti gali ir įtampa santykiuose, tarkime, lankantis pas šeimos narius, su kuriais nesate artimi.
L. Strauss pažymėjo, kad kai kurie žmonės pirmąją naktį gali miegoti net geriau, jei po ilgos kelionės būna pavargę arba nauja vieta leidžia atsiriboti nuo kasdienio streso. Žmonėms, kuriems sunku miegoti namuose, naujoje vietoje taip pat gali sektis geriau, nes jos jie nesieja su ankstesniais sunkumais užmigti.
Nors pirmosios nakties efektą gali patirti kiekvienas, L. Strauss teigimu, ypač pažeidžiami yra žmonės, kurie ir įprastai jaučia didesnį nerimą. Tuomet gali susidaryti savotiškas užburtas ratas – nerimas dėl to, ar pavyks užmigti, tik dar labiau neleidžia užmigti.
R. Leoni pripažino, kad kartais jau prieš pirmąją naktį naujoje vietoje pradeda galvoti apie tai, kaip jam seksis miegoti.
„Kartais tos mintys ateina savaime, – pasakojo jis. – Kalbiesi su kolega ir sakai sau, kad grįžęs į kambarį vis tiek neužmigsi.“
Kaip geriau išsimiegoti pirmąją naktį
L. Strauss rekomenduoja laikytis bendrųjų miego higienos principų: kiekvieną vakarą panašiu metu eiti miegoti vėsiame ir tamsiame kambaryje, laikytis įprastos vakaro rutinos ir gerokai prieš miegą išjungti ekranus. Tai gali būti ypač naudinga, jei tokių įpročių pradedama laikytis arba prie jų sugrįžtama likus kelioms dienoms ar savaitėms iki svarbios kelionės.
Ji taip pat pataria pabandyti naują aplinką paversti kiek įmanoma savesne, pavyzdžiui, šiek tiek daugiau laiko praleisti naujoje lovoje dar prieš miegą. Galima paskaityti ar užsiimti kita ramia ir pažįstama veikla, kad nauja aplinka nebeatrodytų tokia neįprasta. Taip pat galima pasiimti pažįstamų daiktų, pavyzdžiui, mėgstamą pagalvę ar antklodę.
Ypač nerimaujantiems žmonėms L. Strauss rekomenduoja mintyse įsivaizduoti save saugioje ir pažįstamoje gamtos vietoje – pavyzdžiui, mėgstamame žygio maršrute ar paplūdimyje. Reikėtų atkreipti dėmesį į jaučiamą nerimą, o tada kartoti raminančias frazes, kurios padėtų sumažinti padidėjusį budrumą. Ji siūlo sau priminti: „Žinokite, kad esate saugūs. Žinokite, kad esate mylimi. Būkite ramūs.“
A. Mayeli pabrėžia, kad dėl pirmosios nakties efekto iš esmės nereikėtų nerimauti – vieną naktį praradus valandą ar dvi miego, šį trūkumą nesunku kompensuoti. Tačiau jei laukia svarbus susitikimas ar renginys, jis rekomenduoja atvykti diena anksčiau ir leisti organizmui priprasti prie naujos aplinkos.
„Jei rytojus svarbus, atvykite viena naktimi anksčiau, kad tuomet, kai tai bus svarbiausia, miegotumėte taip, kaip esate įpratę“, – sakė jis.
Taigi viena prastesnė naktis viešbutyje, svečiuose ar kitoje nepažįstamoje vietoje dar nereiškia, kad sutriko jūsų miegas. Pirmosios nakties efektas paprastai yra laikinas, o organizmui apsipratus su nauja aplinka miegas turėtų grįžti į įprastas vėžes.
