Naujas Toronto universiteto atliktas tyrimas rodo, kad kasdien atliekant vos vieną naują veiksmą – nesvarbu, koks mažas jis bebūtų – galima gerokai pagerinti atmintį, nuotaiką ir bendrą savijautą.
Ši paprasta praktika, vadinama „patirčių įvairove“, gali būti ypač naudinga vyresnio amžiaus žmonėms, įskaitant tuos, kuriems gresia demencija ir Alzheimerio liga.
Žurnale „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime pirmą kartą nagrinėjama, kaip kasdienio gyvenimo papildymas naujais ir stimuliuojančiais potyriais gali padėti apsaugoti smegenis.
Jis rodo, kad nedideli kasdienės rutinos pokyčiai, pavyzdžiui, naujas pasivaikščiojimo maršrutas, skambutis seniai matytam draugui ar naujas hobis, gali turėti didelį poveikį atminčiai ir emocinei sveikatai.
Pasak Toronto universiteto profesorės, psichologės Morganos Barense, vienos iš tyrimo autorių, gyvenimas nepakankamai stimuliuojančioje aplinkoje arba socialinė izoliacija yra vieni didžiausių kognityvinių gebėjimų silpnėjimo rizikos veiksnių, nusileidžiančių tik amžiui.
„Mūsų rezultatai rodo, kaip svarbu suteikti senstantiems artimiesiems turtingos naujos patirties. Tai daug nereikalauja – net atnešti močiutei gėlių gali būti labai svarbu“, – sakė ji.
Pagrindinė tyrimo autorė Melissa Meade atliko tyrimą kaip Barense laboratorijos podoktorantūros stažuotoja. Dabar ji yra Hurono universitetinio koledžo psichologijos profesorė.
Tyrimo rezultatai
Tyrime dalyvavo 18 sveikų suaugusiųjų, kurių amžiaus vidurkis – 71 metai. Jis vyko 2020 m. vasarą, kai dėl pandemijos buvo daugiau izoliacijos ir rutinos nei įprastai – puikus metas tirti, kaip nauja patirtis veikia vyresnio amžiaus žmonių atmintį ir nuotaiką.
Aštuonias savaites dalyviai buvo skatinami ieškoti unikalių kasdienių patirčių ir jas fiksuoti naudodami neuromokslais pagrįstą išmaniojo telefono programėlę „HippoCamera“. Programėlė sukurta taip, kad imituotų, kaip smegenų hipokampas – smegenų dalis, kuriai tenka pagrindinis vaidmuo formuojant atmintį – saugo ir prisimena informaciją.
Naudodamiesi programėle dalyviai įrašinėjo prisiminimus apie malonias akimirkas, taip pat apie tai, kaip jie jautėsi, kaip jiems buvo nuobodu ir kaip prabėgo laikas. Tuomet tyrėjai analizavo, kaip šie nauji potyriai susiję su emocine savijauta ir atminties atgaminimu.
Rezultatai buvo aiškūs: kai dalyviai užsiėmė nauja ir skirtinga veikla, jie jautėsi laimingesni, labiau stimuliuojami ir mažiau nuobodžiavo. Jie taip pat geriau prisiminė tas dienas. Svarbu ir tai, kad jie teigė, jog laikas tarsi greičiau prabėgo, o tai yra įprastas geresnės nuotaikos ir įsitraukimo požymis.
Komanda surinko duomenis apie 670 unikalių patirčių, pradedant mažais pokyčiais, pavyzdžiui, pasivaikščiojimu kitame parke, ir baigiant naujo recepto išbandymu. Tai padėjo nustatyti tvirtą ryšį tarp patirčių įvairovės ir geresnės smegenų sveikatos.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad smegenys į naują patirtį reaguoja labai specifiškai. Naujovė suaktyvina hipokampą, kuris savo ruožtu paveikia dryžuotąjį kūną (lot. striatum) – smegenų sritį, susijusią su motyvacija ir atlygiu. Tai padeda paaiškinti, kodėl nauja patirtis ne tik gerina atmintį, tačiau taip pat pagerina nuotaiką bei didina norą toliau aktyviai dalyvauti gyvenime.
Įdomu tai, kad didžiausią emocinį pakilimą dėl naujos patirties patyrė tie žmonės, kurių smegenų skenavimas parodė stipresnius ryšius tarp hipokampo ir dryžuotojo kūno. Šis atradimas patvirtina mintį, kad atmintis, emocijos ir gera savijauta yra glaudžiai susiję.
Naujasis tyrimas paremtas ankstesniais komandos rezultatais. 2022 m. jie parodė, kad naudojant programėlę „HippoCamera“ įrašytiems prisiminimams atkurti, atminties atgaminimas vidutiniškai pagerėjo daugiau nei 50 %.
Kodėl gauti rezultatai yra tokie svarbūs?
Dabar Barense ir jos komanda planuoja „HippoCamera“ pritaikyti žmonėms, gyvenantiems ilgalaikės priežiūros namuose. Jie tikisi ištirti, kaip naujos patirties skatinimas ir prisiminimų atkūrimas gali padėti vyresnio amžiaus žmonėms gyventi psichologiškai ir emociškai visavertiškesnį gyvenimą.
„Vyresnio amžiaus suaugusieji, gyvenantys vieni arba globos namuose, dažnai patiria vienatvę ir nuobodulį.
Svarbu padėti jiems ieškoti naujovių, kurios yra būtinos laimingam ir psichiškai aktyviam gyvenimui“, – sakė Barense.
Šis tyrimas pateikia svarbią, bet paprastą žinią: nauja patirtis, net ir nedidelė, gali pagerinti smegenų sveikatą.
Nors tyrime dalyvavo tik nedidelė vyresnio amžiaus suaugusiųjų grupė, išvados buvo aiškios ir nuoseklios. Kuo įvairesnė buvo žmonių kasdienybė, tuo geriau jie jautėsi ir tuo geriau prisiminė tas dienas.
Svarbu tai, kad patirties įvairovė naudinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Nors tyrime daugiausia dėmesio skirta vyresnio amžiaus suaugusiesiems, kuriems gresia kognityvinių funkcijų pablogėjimas, mintis, kad naujovės gerina atmintį ir nuotaiką, greičiausiai tinka visoms amžiaus grupėms. Kiekvienam gali būti naudinga retkarčiais ištrūkti iš rutinos.
Mokslininkams toliau ieškant būdų, kaip užkirsti kelią Alzheimerio ligai ir kitiems atminties sutrikimams, tokie tyrimai kaip šis rodo, kad gyvenimo būdo įpročiai, pavyzdžiui, socialinis ir protinis aktyvumas, gali būti tokie pat svarbūs kaip ir medicininis gydymas.
Geriausia, kad tam nereikia pinigų, kelionių ar specialios įrangos. Nedideli kasdieniai pokyčiai gali padėti ilgainiui išsaugoti sveikesnes smegenis ir širdį.
