Aukštas kraujospūdis paprastai laikomas problema, kuri daro įtaką širdžiai ir kraujagyslėms. Dauguma žmonių žino, kad jis gali padidinti širdies priepuolių, insulto ir kitų rimtų sveikatos problemų riziką. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad jis gali turėti įtakos ir mažiau akivaizdžiam dalykui – mūsų asmenybei.
Diastolinio kraujospūdžio ir neurotiškumo ryšys
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad diastolinis kraujospūdis, kuris yra apatinis skaičius matuojant kraujo spaudimą, rodantis slėgį, kai širdis ilsisi tarp plakimų, gali būti susijęs su asmenybės bruožu, vadinamu neurotiškumu. Tuo tarpu viršutinis skaičius, vadinamas sistoliniu kraujospūdžiu, rodo, koks slėgis yra arterijose, kai širdis plaka.
Neurotiškumas yra dažnas asmenybės bruožas. Žmonės, kuriems būdingas aukštas neurotiškumo lygis, paprastai jaučia didesnį nerimą, stresą ar susirūpinimą.
Jie gali stipriau reaguoti į kasdienes problemas ir sunkiau išlaikyti ramybę sudėtingose situacijose. Tai nereiškia, kad su jais kažkas ne taip, tačiau tai gali turėti įtakos tam, kaip jie suvokia gyvenimą ir kaip susidoroja su iššūkiais.
Norėdami suprasti, ar kraujospūdis iš tiesų gali daryti įtaką asmenybei, mokslininkai naudojo metodą, vadinamą Mendelio atsitiktinumu. Šis metodas naudoja genetinę informaciją priežasties ir pasekmės santykių tyrimui.
Kadangi žmogaus kraujospūdį iš dalies lemia genai, mokslininkai gali naudoti genetinius žymenis, kad ištirtų, ar kraujospūdis gali lemti asmenybės pokyčius.
Šiame tyrime mokslininkai nagrinėjo aštuonių didelių žmonių grupių genetinius duomenis. Visi dalyviai buvo europiečių kilmės, ir kartu jie suteikė didelį kiekį informacijos analizei. Mokslininkai ištyrė daugiau nei 1 000 genetinių žymenų, susijusių su kraujospūdžiu.
Rezultatai parodė aiškią tendenciją. Aukštesnis kraujospūdis, ypač didesnis diastolinis spaudimas, buvo susijęs su didesniu neurotiškumu. Iš tiesų, tyrimas leido daryti prielaidą, kad didžiąją dalį ryšio tarp kraujospūdžio ir šio asmenybės bruožo lėmė būtent diastolinis spaudimas.
Įdomu tai, kad mokslininkai nerado stipraus ryšio tarp kraujospūdžio ir konkrečių psichikos sveikatos sutrikimų, pavyzdžiui, nerimo ar depresijos. Tai leidžia manyti, kad kraujospūdis gali daryti įtaką bendriems asmenybės bruožams, o ne tiesiogiai sukelti psichikos ligas.
Kaip kraujospūdis gali veikti mūsų emocijas
Tiksli šio ryšio priežastis vis dar nėra iki galo aiški. Tačiau mokslininkai mano, kad kraujospūdis veikia tiek širdį, tiek smegenis.
Laikui bėgant, padidėjęs kraujospūdis kraujagyslėse gali paveikti smegenų veiklą, ypač sritis, susijusias su emocijomis ir stresu. Dėl to žmogus gali tapti jautresnis neigiamoms emocijoms arba labiau linkęs stipriai reaguoti į stresą.
Taip pat gali būti abipusis ryšys. Neurotiškesni žmonės kasdieniame gyvenime dažnai patiria didesnį stresą. Stresas gali padidinti kraujospūdį, o tai reiškia, kad asmenybė ir fizinė sveikata gali daryti įtaką viena kitai. Taip gali susidaryti ciklas, kuriame aukštas kraujospūdis ir emocinis stresas nuolat stiprina vienas kitą.
Šie rezultatai yra svarbūs, nes jie rodo, kad kraujospūdžio reguliavimas gali turėti naudos ne tik fizinei sveikatai. Kraujospūdžio kontrolė taip pat gali padėti pagerinti emocinę pusiausvyrą ir bendrą savijautą.
Yra daug būdų reguliuoti kraujospūdį. Reguliarūs fiziniai pratimai, sveika mityba, mažesnis druskos vartojimas ir streso valdymas – visa tai gali padėti. Taip pat svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją, ypač dėl to, jog aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia aiškių simptomų.
Šis tyrimas suteikia naujų įžvalgų apie tai, kaip glaudžiai susiję kūnas ir protas. Nors reikia daugiau tyrimų, šie duomenys rodo, kad rūpinimasis savo kraujospūdžiu taip pat gali prisidėti prie sveikesnio ir stabilesnio emocinio gyvenimo.
