Pakankamas kokybiškas miegas yra labai svarbus smegenų sveikatai, o tyrimai parodė, kad dėl prasto miego gali padidėti demencijos rizika vyresniame amžiuje.
Miego ir demencijos ryšys
Demencija – tai liga, pažeidžianti atmintį, mąstymą ir kasdienį funkcionavimą, o Alzheimerio liga yra labiausiai paplitusi jos forma.
Mokslininkai jau daugelį metų tyrinėja miego ir demencijos ryšį ir įrodymai yra aiškūs: tai, kaip gerai ir kiek ilgai miegame, yra labai svarbu, kad senstant smegenys išliktų sveikos.
Vienas iš pagrindinių būdų, kaip miegas veikia demencijos riziką, yra smegenų gebėjimas šalinti atliekas. Gilaus miego metu smegenys pašalina kenksmingus baltymus, pavyzdžiui, beta amiloidą, kuris siejamas su Alzheimerio liga.
Tyrimais nustatyta, kad kai žmonės nepakankamai miega, šie baltymai gali kauptis smegenyse, formuotis plokštelės, kurios trikdo smegenų veiklą.
Vašingtono universitete atlikto tyrimo metu nustatyta, kad vos vieną naktį prastai išsimiegojus gali padidėti beta amiloido kiekis, o tai rodo, kaip greitai miegas gali paveikti smegenų sveikatą.
Svarbus veiksnys yra ir miego trukmė
Tyrimai rodo, kad tiek per mažai, tiek per daug miego gali padidinti demencijos riziką. Harvardo universitete atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie vidutinio amžiaus sulaukę miega mažiau nei šešias valandas per naktį, vėliau turi didesnę tikimybę susirgti demencija.
Kita vertus, per ilgas miegas, pavyzdžiui, kai reguliariai miegama daugiau nei devynias valandas, taip pat siejamas su kognityvinių funkcijų silpnėjimu. To priežastis dar nėra iki galo išaiškinta, tačiau ji gali būti susijusi su pagrindinėmis sveikatos problemomis, turinčiomis įtakos smegenų veiklai.
Miego sutrikimai, tokie kaip miego apnėja ir nemiga, taip pat siejami su didesne demencijos rizika. Miego apnėja – tai būklė, kai miego metu kvėpavimas nuolat sustoja ir prasideda, todėl sumažėja smegenų aprūpinimas deguonimi.
Tyrimai parodė, kad žmonėms, kurių miego apnėja negydoma, dažniau pasireiškia atminties sutrikimai ir kognityvinių funkcijų pablogėjimas.
Nemiga, dėl kurios sunku užmigti ar išlikti mieguistam, taip pat yra susijusi su didesne demencijos rizika, galbūt dėl to, kad dėl jos ilgą laiką trūksta miego ir smegenys patiria stresą.
Miego kokybė taip pat svarbi
Gilus miegas, arba lėtųjų bangų miegas, yra etapas, kai smegenys atsinaujina ir apdoroja prisiminimus. Kalifornijos universiteto Berklyje atlikti tyrimai parodė, kad prasta gilaus miego kokybė vyresnio amžiaus žmonėms yra susijusi su didesne Alzheimerio ligos rizika.
Taip yra todėl, kad gilus miegas padeda įtvirtinti prisiminimus ir pašalinti toksinus iš smegenų. Kai žmonės nepakankamai giliai miega, laikui bėgant jų atmintis ir mąstymo gebėjimai blogėja greičiau.
Gyvenimo būdo įpročiai, gerinantys miegą, gali padėti sumažinti demencijos riziką. Mokslininkai rekomenduoja laikytis reguliaraus miego grafiko, vengti ekranų prieš miegą ir susikurti atpalaiduojančią miego rutiną.
Įrodyta, kad fiziniai pratimai gerina miego kokybę ir smegenų sveikatą, nes fizinis aktyvumas padeda reguliuoti miego režimą ir mažina stresą.
Nacionalinio senėjimo instituto atliktas tyrimas rodo, kad žmonės, kurie dieną būna aktyvūs, linkę geriau miegoti ir turi mažesnę kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką.
Prastas miegas negarantuoja, kad žmogui išsivystys demencija, tačiau tai yra rizikos veiksnys, kurį galima kontroliuoti. Teikdami pirmenybę geriems miego įpročiams, žmonės gali žengti svarbų žingsnį, kad apsaugotų savo smegenų sveikatą.
Tyrimai vis akivaizdžiau parodo, kad miegas – tai ne tik poilsio pojūtis, bet ir labai svarbus vaidmuo siekiant užtikrinti gerą smegenų veiklą senstant.
