Kai kurie JAV sveikatos pareigūnai dabar mano, kad Čagaso liga, plintanti per kontaktą su triatominėmis blakėmis (lot. Triatominae) arba „bučiuojančiomis blakėmis“, pasiekė epidemijos lygį, todėl JAV reikia peržiūrėti jos epidemiologinį statusą.
JAV Sveikatos priežiūros ir prevencijos centras praneša, kad žmonių susirgimo atvejai užregistruoti mažiausiai aštuoniuose valstijose, tačiau dėl prastos priežiūros šis skaičius greičiausiai yra per mažas.
Atvejai, susiję su naminiais gyvūnais ir kitais gyvūnais, užregistruoti beveik pusėje šalies, daugiausia pietinėje JAV dalyje ir Teksase.
Kaip perduodama Čagaso liga?
Sveikatos priežiūros pareigūnai teigia, kad Trypanosoma cruzi, parazitas, atsakingas už ligos plitimą, perduoda ligą per kontaktą su blakės išmatomis.
„Paprastai jie slepiasi dieną ir tampa aktyvūs naktį, kai minta gyvūnų ir žmonių krauju. Jie paprastai įkanda atvirą odos vietą, pavyzdžiui, veidą, ir turštinasi arba šlapinasi netoli įkandimo vietos. Parazitai patenka į organizmą, kai žmogus instinktyviai ištepa vabzdžio išmatomis ar šlapimu įkandimo vietą, kitus odos pažeidimus, akis ar burną“, – teigia Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Čagaso liga taip pat žinoma kaip plintanti per kraujo transfuzijas, organų transplantacijas ir, kai kuriais atvejais, nuo motinos vaikui nėštumo metu.
Naminių gyvūnų ir laukinių gyvūnų populiacijos taip pat laikomos labai jautriomis, todėl, kai parazitas įsitvirtina tam tikroje teritorijoje, jo plitimą sustabdyti tampa sunkiau.
Kokie yra ligos simptomai?
Sveikatos pareigūnai teigia, kad ligos simptomai yra išgydomi, jei gydymas pradedamas anksti, tačiau be tinkamos diagnozės ir gydymo gali išsivystyti širdies ir neurologinės problemos.
PSO skaičiuoja, kad pasaulyje yra užsikrėtę daugiau nei 7 milijonai žmonių, o kasmet miršta apie 10 000.
Liga pirmą kartą buvo nustatyta XX a. pradžioje Pietų Amerikoje, bet nuo tada išplito Europoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje.
Dauguma infekcijų paprastai lieka nepastebėtos, tačiau kai kuriems nukentėjusiesiems gali pakilti temperatūra ir atsirasti patinimas, kuris gali pasireikšti praėjus keleriems metams po pirminės infekcijos.
Nėra žinoma vakcina nuo Čagaso ligos, todėl gydytojai naudoja antiparazitinius vaistus, siekdami palengvinti simptomus.
Rekomenduojamos prevencinės priemonės apima tarpų, pro kuriuos vabzdžiai gali patekti į pastatą, užsandarinimą ir vietų, kuriose vabzdžiai gali slėptis, dezinfekavimą.
Pasak JAV Maisto ir vaistų administracijos, potencialūs kraujo donorai taip pat yra tikrinami dėl parazito, sukeliančio šią ligą.
Ar lietuviams reikėtų sunerimti?
Nors Čagaso liga pirmiausia buvo siejama su Lotynų Amerika, pastaraisiais dešimtmečiais ji peržengė savo tradicines ribas – užregistruoti atvejai Europoje ir kitose pasaulio dalyse. Lietuvos klimatas šiuo metu nėra palankus triatominėms blakėms įsitvirtinti, todėl vietinės transmisijos rizika išlieka menka.
Vis dėlto, pasaulinės migracijos ir kelionių mastai didėja, tad sveikatos specialistai pabrėžia budrumo svarbą: keliaujant į endemines teritorijas reikėtų saugotis vabzdžių įkandimų, o po kelionių atsiradus neįprastiems simptomams – nedelsiant kreiptis į medikus. Tokia prevencija būtina, kad ir Lietuvos gyventojai išliktų saugūs nuo šios klastingos, dažnai be simptomų prasidedančios infekcijos.
