Pasirodo, du apelsinai per dieną gali ne tik padidinti vitamino C kiekį. Jie taip pat gali padėti sumažinti depresijos riziką.
Ką nustatė mokslininkai?
Harvardo medicinos mokyklos ir Masačusetso ligoninės mokslininkai nustatė galimą ryšį tarp reguliaraus citrusinių vaisių vartojimo ir mažesnės depresijos rizikos.
Jų tyrimo, lapkričio mėn. paskelbto žurnale „Microbiome“, duomenimis, dalyviai, kurie nurodė per dieną suvalgantys daugiau nei dvi porcijas citrusinių vaisių, 18 % mažiau rizikavo susirgti depresija, palyginti su tais, kurie suvalgydavo mažiau nei vieną porciją per savaitę.
Mokslininkai teigia, kad toks poveikis gali būti susijęs su citrusinių vaisių gebėjimu skatinti F. prausnitzii – žarnyno mikrobų, kurie gali būti susiję su geros savijautos cheminėmis medžiagomis, tokiomis kaip serotoninas ir dopaminas, – augimą.
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau F. prausnitzii turėjo žmonės, kurie nurodė valgantys daugiau citrusinių vaisių.
Vis labiau domimasi, kaip maistas veikia nuotaiką ir kaip žarnyno mikrobiomo – virškinimo trakte gyvenančių mikrobų mišinio – pokyčiai veikia psichikos sveikatą.
Tyrimo autoriai teigia, kad jų darbas yra įtikinamas argumentas, kodėl reikėtų atidžiau išnagrinėti, kaip mitybos ir žarnyno mikrobiomo pokyčiai galėtų padėti išvengti depresijos, kuria visame pasaulyje serga apie 280 mln. žmonių.
Apie tai, kaip jo komanda tyrinėjo žarnyno ir smegenų ryšį, papasakojo gydytojas gastroenterologas ir pagrindinis tyrimo autorius daktaras Raj Mehta.
Jis teigė, kad po to, kai 2016 m. straipsnyje buvo užsiminta apie galimą ryšį tarp citrusinių vaisių ir depresijos, komanda nusprendė pasinerti giliau.
Mokslininkus nustebino tyrimo išvados
„Mane nustebino tai, kad citrusai turi stiprų ryšį su atsparumu depresijai, bet nenustebino, kad atsirado daugiau įrodymų apie žarnyno ir smegenų ryšį.
Klinikoje daugelis pacientų, kuriems pasireiškia virškinamojo trakto simptomai, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, pastebi, kad jų simptomai pablogėja patiriant stresą. Beveik dešimtmetį tai stebint, nenuostabu, kad yra ryšys tarp žarnyno ir smegenų“, – teigė R. Mehta.
Jis taip pat pridūrė, kad „žarnyną veikia ne tik smegenys; yra tyrimų, rodančių, kad Parkinsono liga (kuri nėra psichikos sveikatos būklė) potencialiai gali prasidėti žarnyne“.
Vieni iš pirmųjų Parkinsono ligos požymių yra vidurių užkietėjimas, dar prieš atsirandant drebėjimui, todėl vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip žarnynas veikia smegenis.
Kaip F. prausnitzii susijęs su citrusiniais vaisiais?
Mehta pasakojo, kad jie nustatė, jog citrusiniai vaisiai susiję su didesniu F. prausnitzii kiekiu žarnyne.
„Tai įdomu, nes F. prausnitzii siejamas su sveikesne būkle, o mažesni jo kiekiai būdingi pacientams, sergantiems uždegiminėmis žarnyno ligomis ar nutukimu. Tai leidžia manyti, kad galbūt einame teisinga kryptimi.
Tiksliau, F. prausnitzii gali gaminti chemines medžiagas, kurios veikia serotonino ir dopamino sintezę, o antroje mūsų straipsnio dalyje buvo bandoma atsakyti į klausimą kodėl“, – teigė Mehta.
Jo nuomone, manyti, kad kažkas, ką valgote, gali nukeliauti iki pat smegenų ir paveikti jūsų nuotaiką, yra tarsi neįprastas dalykas.
„Tai vyksta kasdien, pavyzdžiui, ką tik suvalgiau gyvūninės kilmės krekerių ir jaučiuosi šiek tiek laimingesnis, tačiau tai šiek tiek sunku paaiškinti biologiškai.
Todėl mūsų tikslas buvo pabandyti pateikti bent jau hipotezę, kaip tai gali vykti, nes nuo storosios ar plonosios žarnos iki smegenų yra didelis atstumas“, – pridūrė tyrimo autorius.
Kokie citrusiniai vaisiai veiksmingiausi?
Atliktame tyrime daugiausia dėmesio buvo skirta apelsinams ir greipfrutams, tiek vaisiams, tiek sultims. Tačiau, anot tyrėjų, nėra jokios priežasties, dėl kurios jis negalėtų būti taikomas kitoms citrusinių vaisių rūšims.
Kadangi dalis žmonių naudoja tabletes su citrusinių vaisių ekstraktu, kyla klausimas, ar jos gali veikti lygiai taip pat efektyviai.
Tyrimo autoriaus teigimu, jie turėjo keletą žvalgomųjų analizių, kurios leido manyti, kad citrusiniuose vaisiuose gali būti specifinių komponentų, kurie potencialiai galėtų paaiškinti jų rezultatus.
Tačiau Mehta manymu, reikėtų atlikti daugiau tyrimų, kad „būtų galima tiksliai nustatyti, kas turėtų patekti į tabletę“.
Vaistų nuo depresijos ir kasdien vartojamų citrusinių vaisių poveikio palyginimas
Mehta teigė, kad sunku palyginti įprastų vaistų nuo depresijos ir kasdien vartojamų citrusinių vaisių poveikį, nes tyrime „buvo orientuojamasi į būsimos depresijos rizikos mažinimą, o vaistai nuo depresijos gydo jau esamą depresiją“.
„Kitas žingsnis galėtų būti dietos ir vaistų tyrimas, kai dietos komponentas papildo standartinį gydymą. Tai pradedame pastebėti kitose srityse, ir manau, kad tai būtų įdomi kryptis“, – sakė Mehta.
Kiek svarbus žarnyno mikrobiomas psichikos sveikatai?
„Mikrobiomas yra pamirštas mūsų žarnyno organas. Jis gali moduliuoti kai kuriuos dalykus, kuriuos valgome, gerus ar blogus, ir daryti įtaką mūsų savijautai.
Vienas dalykas, kuris tikrai įdomus, kalbant apie mikrobiomą, kaip apie mumyse esantį organą, yra tai, kad jį galima modifikuoti. Kitaip nei jūsų genai, kurie yra daugiau ar mažiau fiksuoti, bakterijų genai, kurie atlieka įvairius dalykus, gali būti keičiami“, – teigė Mehta.
Mokslininkai tikisi, kad per artimiausius du tris dešimtmečius žmonės pradės visą tai išnaudoti.
„Tai nėra taip paprasta, kaip sakyti „vartokite šį probiotiką ir jausitės geriau“, kol kas neturime įrodymų. Tačiau jei daugiau žmonių apie tai kalbės, kas nors galbūt atliks didelį tyrimą ir atskleis naujų žinių“, – pridūrė pagrindinis tyrimo autorius.
Kada mokslininkai galės tvirtai teigti, kad citrusiniai vaisiai mažina depresijos riziką?
„Tikriausiai dar per anksti sakyti „valgykite po apelsiną per dieną, kad išvengtumėte liūdesio“, bet kartu tai nėra pavojinga žinia“ – teigė Mehta.
Sveika mityba gali pagerinti nuotaiką, be to, yra daugybė įrodymų, kad vaisiai ir daržovės gali sumažinti vėžio, diabeto, aukšto kraujospūdžio, nutukimo ir kt. riziką.
Mehta nuomone, „jei nejaučiate nepageidaujamų reakcijų ar aistros citrusiniams vaisiams, galite retkarčiais saikingai pabandyti“.