Trijų Prancūzijos ir Italijos universitetų mokslininkai nustatė, kad galimybė pasinaudoti dirbtinio intelekto (DI) patarimais smarkiai sumažino žmonių norą pripažinti, jog jie nežino atsakymo. Dalyvių, pasirenkančių atsakymą „aš nežinau“, dalis sumažėjo nuo 44 iki vos 3 procentų.
Tuo pat metu teisingų atsakymų dalis sumažėjo nuo 27 iki 9 procentų, o pasitikėjimas savo atsakymais išaugo nuo 30 iki 76 procentų.
„Žmonės pradėjo atsakinėti gerokai prasčiau – jų atsakymų tikslumas sumažėjo iki trečdalio ankstesnio lygio, tačiau jie buvo dvigubai labiau įsitikinę, kad yra teisūs“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Milano-Bikokos universiteto docentas Valerio Capraro.
Mokslininkai sąmoningai pasirinko klausimus, į kuriuos dirbtinio intelekto modeliai dažniausiai atsako neteisingai. Tai buvo vaizdinės detalės iš filmų, pavyzdžiui, kokios spalvos buvo futbolo komandos apranga filme „Smūgiuok kaip Bekhemas“.
Tyrimui naudotas „Step 3.5 Flash“ DI modelis, kuris į tokius klausimus dažniausiai atsakydavo neteisingai. Mokslininkai tai pasirinko sąmoningai, kad sumažėjęs žmonių gebėjimas priimti savarankiškus sprendimus negalėtų būti paaiškintas tiesiog pasitikėjimu patikimu įrankiu.
Kai kurie dalyviai, kurie be jokios pagalbos būtų atsakę teisingai, nusprendė pasikonsultuoti su dirbtiniu intelektu ir dėl to pasirinko neteisingą atsakymą.
Net piniginiai paskatinimai situacijos nepakeitė
Piniginiai paskatinimai padėjo, tačiau tik iš dalies. Žmonių, pasirenkančių atsakymą „nežinau“, dalis padidėjo nuo 3 iki 8 procentų, o teisingų atsakymų – nuo 9 iki 16 procentų. Vis dėlto abu rodikliai išliko gerokai mažesni nei tarp dalyvių, kurie DI nesinaudojo – atitinkamai 44 ir 27 procentai.
Šių metų pradžioje Pensilvanijos universiteto Whartono verslo mokyklos mokslininkai šį reiškinį pavadino „kognityviniu pasidavimu“. Juo apibūdinama situacija, kai žmonės net 80 procentų atvejų priima neteisingus dirbtinio intelekto atsakymus ir kartu jaučiasi labiau jais pasitikintys nei tie, kurie užduotis atlieka be DI pagalbos.
Naujasis tyrimas šį reiškinį atskleidė dar ryškiau. Problema yra ne tik ta, kad žmonės pasitiki neteisingais DI atsakymais. Vien pats dirbtinio intelekto prieinamumas slopina žmogaus gebėjimą pripažinti, jog jis kažko nežino.
Kodėl tai kelia nerimą mokslininkams?
„Žmogui gebėjimas pasakyti „aš nežinau“ yra labai svarbus, nes tai reiškia, kad jis suvokia savo žinių ribas“, – sakė V. Capraro.
Didžiausią nerimą jam kelia vaikai, kurie auga naudodamiesi šiomis sistemomis dar nespėję išsiugdyti kritinio mąstymo įgūdžių.
Tuo metu „Google“ atnaujinusi savo paieškos sistemą tradicines nuorodas daugeliu atvejų pakeitė užtikrintai pateikiamomis dirbtinio intelekto sugeneruotomis santraukomis. Neseniai organizacija „Common Sense Media“ tokį sprendimą pavadino „nepriimtina rizika“ mokiniams.
Pasak mokslininkų, tendencija yra aiški – dirbtinio intelekto produktai kuriami tam, kad pateiktų atsakymą, o ne pasakytų „nežinau“. Panašu, kad žmonės, kurie jais naudojasi, pamažu perima tokį pat elgesio modelį.
Nors šiame tyrime pabrėžiama, kad gebėjimas pasakyti „aš nežinau“ yra svarbus kritinio mąstymo požymis, psichologijoje ši frazė vertinama plačiau. Kai kuriais atvejais ji rodo sveiką savo žinių ribų suvokimą, tačiau kitais atvejais gali būti pernelyg skubus atsakymas, neleidžiantis žmogui geriau suprasti savo minčių ir jausmų.
