Pagerėjus gyvenimo sąlygoms šalyje, vyrų kūnai į tai reaguoja labiau nei moterų – jų ūgis ir svoris padidėja daugiau nei du kartus – tai naujas atradimas, kuris atskleidžia, kaip aplinka lemia žmogaus vystymąsi.
Ką nustatė mokslininkai?
„Royal Society Biology Letters“ žurnale paskelbti tyrimo duomenys atskleidžia netikėtas įžvalgas apie tai, kaip socialinė ir ekonominė pažanga skirtingai veikia skirtingų lyčių žmonių biologiją.
Išanalizavę Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, apimančius 62 šalis ir daugiau nei 135 000 žmonių, mokslininkai nustatė, kad su kiekvienu reikšmingu gyvenimo sąlygų pagerėjimu vyrų ūgis padidėjo 4 cm, o moterų – tik 1,7 cm.
Panašūs dėsningumai išryškėjo ir kalbant apie svorį: vyrai priaugo 6,5 kilogramo, o moterys – 2,7 kilogramo.
Šie rezultatai rodo, kad vyrų fizinis vystymasis yra daug jautresnis aplinkos sąlygoms, nei manyta anksčiau.
Šalyse, kuriose gyvenimo lygis geresnis (vertinant pagal tokius veiksnius kaip gyvenimo trukmė, išsilavinimas ir pajamos), vyrų ir moterų fiziniai skirtumai tampa dar ryškesni.
Tyrėjų komanda savo išvadas patvirtino naudodama daugybę duomenų šaltinių, įskaitant įdomų istorinių duomenų rinkinį, kuriame stebimi ūgio pokyčiai Jungtinėje Karalystėje 1900-1958 m.
Šiuo laikotarpiu, kai gyvenimo sąlygos gerėjo, vyrų ūgis didėjo beveik tris kartus daugiau nei moterų.
Padidėjęs jautrumas aplinkai būdingas ne tik šiuolaikiniams laikams
Tyrimo metu nustatyta, kad regionuose, kuriuose susiduriama su mitybos iššūkiais, vyrų organizmai patiria didesnį poveikį.
Pavyzdžiui, tam tikrose Nigerijos dalyse vyrai, užaugę vietovėse, kuriose susiduriama su prastesne mityba, buvo 7,5 cm žemesni už geriau besimaitinančius savo bendraamžius, o moterys skyrėsi tik 3,2 cm.
To pasekmės yra ne tik ūgis ir svoris. Tyrimas rodo, kad vyrų fizinis išsivystymas yra ypač jautrus gyventojų sveikatos rodiklis – tarsi „kanarėlė anglių kasykloje“, rodanti visuomenės gerovę.
Gerėjant gyvenimo sąlygoms, vyrų ir moterų ūgio skirtumas tampa vis ryškesnis, o tai gali būti išmatuojamas visuomenės pažangos rodiklis.
Įdomu tai, kad tyrimo metu taip pat nustatyta, jog geresnių gyvenimo sąlygų šalyse sumažėjo ūgio skirtumai tarp žmonių, o tai rodo, kad geresnė aplinka lemia nuoseklesnį fizinį vystymąsi.
Tačiau priešingai buvo su svoriu – geresnės gyvenimo sąlygos iš tikrųjų lėmė didesnius svorio skirtumus, galbūt dėl to, kad buvo daugiau galimybių gauti daug energijos turinčio perdirbto maisto.
Šis dėsningumas atspindi tai, ką evoliucijos biologai pastebėjo kitose rūšyse, kur vyrų fiziniai bruožai dažnai labiau priklauso nuo aplinkos sąlygų.
Tyrėjai mano, kad šis jautrumas greičiausiai išsivystė dėl lytinės atrankos, kai didesnis patinų dydis suteikdavo pranašumą konkuruojant dėl partnerių ir išteklių.
Šios išvados gali turėti didelės reikšmės visuomenės sveikatos stebėsenai ir socialinei politikai.
Vyrų ir moterų ūgio skirtumai gali būti naudingas rodiklis stebint gyventojų sveikatą ir vertinant visuomenės sveikatos intervencijų veiksmingumą, ypač besivystančiuose regionuose.
Tyrėjų grupė pabrėžia, kad nors šios išvados pagrįstos išsamia duomenų analize, norint visapusiškai suprasti, kaip ankstyvojo gyvenimo sąlygos veikia lyčių fizinį vystymąsi, reikės tolesnių tęstinių tyrimų, kurių metu būtų stebimos populiacijos.
