Žmonijos istorija gali būti kur kas sudėtingesnė, nei manyta iki šiol. Naujas mokslinis tyrimas rodo, kad šiuolaikinių žmonių DNR slypi genetinis palikimas iš dviejų iki šiol nežinomų žmonių protėvių.
Kalifornijos universiteto Berklio mokslininkai nustatė DNR sritis, kurias žmonės paveldėjo iš šių nežinomų protėvių. Jų teigimu, tai įvyko dėl seniai vykusio šiuolaikinių žmonių ir mažiausiai keturių archajiškų žmonių giminaičių tarpusavio kryžminimosi.
Nors ankstesni tyrimai leido įžvelgti užuominų, kad šiuolaikiniai žmonės kryžminosi ne tik su dabar išnykusiais neandertaliečiais ir denisoviečiais, bet ir su kitais senovės homininais, naujasis tyrimas pirmą kartą tiksliai nustatė, kurios genomo sritys buvo paveldėtos iš iki šiol nežinomų žmonių grupių, ir padėjo atkurti šių kryžminimosi atvejų chronologiją.
Kaip mokslininkams pavyko aptikti iki šiol nežinomų protėvių pėdsakus?
Tai pavyko padaryti pasitelkus naują mokslininkų sukurtą metodą, leidžiantį, remiantis šimtų šiuolaikinių žmonių genomais, atsekti senovinius genealoginius ryšius.
Vienas iš šių iki šiol nežinomų protėvių su šiuolaikinių žmonių protėviais kryžminosi Afrikoje daugiau kaip prieš 50 tūkst. metų – dar iki paskutinės „Homo sapiens“ migracijos iš Afrikos į Europą ir Aziją. Šio protėvio genetinis palikimas sudaro apie 1 proc. šiuolaikinio žmogaus genomo – panašiai tiek pat, kiek jame yra neandertaliečių DNR.
Manoma, kad ši homininų linija nuo šiuolaikinių žmonių atsiskyrė maždaug prieš 800 tūkst. metų – panašiu metu kaip ir neandertaliečių bei denisoviečių linijos. Po šimtų tūkstančių metų šių žmonių linijų atstovai vėl susikryžmino, todėl jų genetinis palikimas išliko ir šiuolaikinių žmonių DNR.
„Ankstesnėse publikacijose buvo keliama prielaida, kad šiuolaikinių žmonių DNR gali būti genetinio palikimo iš vadinamosios „vaiduoklinės“ archajiškų žmonių linijos, tačiau nebuvo nustatyta, ar šis nežinomas genetinis palikimas būdingas tik afrikiečiams, ar ir kitoms populiacijoms, taip pat kada įvyko šis introgresijos įvykis.
Mums pavyko aptikti ir nustatyti genomo sritis, paveldėtas iš šios vadinamosios „vaiduoklinės“ linijos, bei parodyti, kad šis genetinis palikimas aptinkamas visų šiuolaikinių žmonių DNR, o ne vien afrikiečių“, – sakė Berklio universiteto magistrantė Yulin Zhang, viena iš dviejų pagrindinių šio tyrimo autorių.
Paslaptingi protėviai gyveno prieš daugiau nei milijoną metų
Kitas paslaptingas protėvis, mokslininkų vadinamas „superarchajišku protėviu“, priklausė homininų linijai, atsiskyrusiai maždaug prieš 1,8 mln. metų. Ši linija Eurazijoje kryžminosi su denisoviečiais, o šiems vėliau susikryžminus su „Homo sapiens“, dalis jos genetinio palikimo pasiekė ir šiuolaikinius žmones.
„Šis atradimas apie superarchajiškąją liniją yra ypač įdomus, nes atskleidžia genetinį indėlį iš daugiau kaip prieš milijoną metų gyvenusios žmonių linijos, nors iki šiol neturime nė vieno šios populiacijos DNR mėginio“, – sakė vienas iš pagrindinių šio tyrimo autorių Arjunas Biddanda.
Šie atradimai rodo, kad ankstyvieji šiuolaikiniai žmonės per pastarąjį milijoną metų ne tik gyveno greta daugybės giminingų homininų grupių Afrikoje ir Eurazijoje, bet ir buvo genetiškai pakankamai artimi, kad galėtų su daugeliu jų kryžmintis.
„Remdamiesi senovine neandertaliečių ir denisoviečių DNR bei šiais naujais genealoginiais metodais, sužinome, kad žmonių populiacijų susimaišymas buvo kur kas labiau paplitęs, nei manyta anksčiau, ir tikėtina, kad tai vyko visais žmogaus evoliucijos etapais“, – sakė Berklio universiteto molekulinės ir ląstelių biologijos docentė Priya Moorjani.
Nors mokslininkams kol kas nepavyko nustatyti, kas tiksliai buvo šie iki šiol nežinomi ir vadinamieji superarchajiški protėviai, numanomas jų atsiskyrimo laikas sutampa su viduriniojo pleistoceno „Homo“ grupių gyvenimu Afrikoje maždaug prieš 800 tūkst. metų ir „Homo erectus“ paplitimu Eurazijoje prieš maždaug 1,8 mln. metų.
