Turbūt nėra aiškesnio dirbtinio intelekto (DI) teikiamų galimybių ir keliamų pavojų pavyzdžio nei jo gebėjimas kurti naujus virusus. Tinkamose rankose šis proveržis galėtų paskatinti inovacijas, padedančias kovoti su patogenais ir išgelbėti daugybę gyvybių. Netinkamose rankose jis galėtų tapti biologinio karo įrankiu ir sukelti kitą pandemiją. Laimei, kelios gana paprastos priemonės gali padėti sumažinti galimą riziką.
Neseniai žurnale „Science“ paskelbtame straipsnyje išsamiai aprašyta, kaip Stanfordo universiteto ir „Arc Institute“ mokslininkai pasitelkė dirbtinį intelektą ir sukūrė 16 funkcionuojančių virusų, kurių gamtoje iki šiol nebuvo aptikta.
Šis pasiekimas lyginamas su „brolių Wrightų akimirka“ farmacijos tyrimuose. Tyrimo autoriai mano, kad jų darbas galėtų padėti sukurti naujų gydymo būdų kovai su patogenais, ypač superbakterijomis, kurios tapo atsparios esamiems gydymo metodams.
Naujų virusų sintezė nėra naujiena. Mokslininkai tai daro jau ne vienerius metus, tačiau anksčiau jiems reikėdavo žinomų mikroorganizmų „brėžinių“, kurie būtų naudojami kaip genetinių konstrukcijų šablonai. Tuo tarpu pasitelkus dirbtinį intelektą nauji virusai buvo sukurti nuo nulio.
Kaip DI pavyko sukurti naujus virusus
Stanfordo universiteto vadovaujama komanda pateikė DI modeliui milijonus DNR sekų ir paprašė jo numatyti genomus, iš kurių galėtų susidaryti virusas, gebantis užkrėsti E. coli bakterijas. Tokie virusai, vadinami bakteriofagais, negali užkrėsti žmogaus ląstelių, todėl žmonėms yra nepavojingi.
Mokslininkai išbandė beveik 300 naujų modelio sukurtų virusų. Dauguma jų, patekę į bakterijas, nesugebėjo daugintis. Tačiau 16 virusų, kurie tai sugebėjo, turėjo genus, visiškai besiskiriančius nuo natūraliai gamtoje aptinkamų virusų genų, todėl galėjo įveikti bakterijų atsparumą.
Vien tai gali tapti reikšmingu proveržiu. Atsparumas antimikrobinėms medžiagoms yra rimta problema ir Europoje. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, ES ir Europos ekonominėje erdvėje nuo antimikrobinėms medžiagoms atsparių infekcijų kasmet miršta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių.
Ir tai gali būti tik pradžia. DI gebėjimas kurti genetines sekas galėtų atverti naują vakcinų ir genetinės terapijos erą.
Kyla klausimas, kaip išvengti piktnaudžiavimo
Asociatyvi nuotrauka: DGnaujienos.lt
Nenuostabu, kad žurnale „Science“ paskelbtas straipsnis sukėlė ir perspėjimų, jog naujoji technologija gali būti panaudota piktiems tikslams. Vis dėlto svarbu šios grėsmės nepervertinti, nes naujų virusų sintezė gali kainuoti šimtus tūkstančių eurų. Be to, nors DI gali sukurti genomus, jis pats negali laboratorijoje susintetinti virusų.
Todėl daugiau dėmesio būtų galima skirti ne bandymams kontroliuoti DI modelių teikiamą informaciją, o tam, kas vyksta realiose laboratorijose. JAV vyriausybė niekada negalės užkirsti kelio kiekvienam DI modeliui skleisti jau turimas žmonijos biologijos žinias, tačiau kur kas paprasčiau ir veiksmingiau būtų kontroliuoti fizinius genų sintezės proceso etapus. Būtent taip politikos formuotojai galėtų mažinti riziką, kad šiuo proveržiu būtų pasinaudota piktavališkais tikslais.
Federalinė vyriausybė turėtų įpareigoti visas laboratorijas, galinčias vykdyti genų sintezę, tikrinti, ar nėra kuriami potencialiai pavojingi biologiniai agentai. Daugelis didelių biotechnologijų kompanijų tokias priemones jau taiko, tačiau ne visos. Vienodi federaliniai standartai padėtų užpildyti šią spragą.
Toks požiūris būtų veiksmingesnis nei mėginimai cenzūruoti, kokia informacija DI modeliams leidžiama dalytis su naudotojais, ypač turint omenyje, kad kai kurių pavojingiausių pasaulyje patogenų genomus jau dabar nesunku rasti internete. Be to, JAV vyriausybė negalės kontroliuoti užsienyje naudojamų atvirų svorių (angl. open-weight) DI modelių.
JAV Senate jau svarstomas abiejų partijų remiamas įstatymo projektas, kuriame numatytos į laboratorijas orientuotos reformos. Jo nuostatos įtrauktos į Nacionalinės gynybos įgaliojimų aktą (angl. National Defense Authorization Act), kuris šiuo metu įstrigęs dėl partijų nesutarimų, susijusių su Iranu.
Galutinis šių nuostatų priėmimas padėtų užtikrinti, kad didžiulio technologijos potencialo neužgožtų pagrįstas susirūpinimas dėl galimo jos panaudojimo netinkamais tikslais.
